Ar reikia ilginti mokslo metus? Kodėl?

Švietimo ir mokslo ministerija paskelbė siekianti ilginti mokslo metų trukmę. Mokslo metai turėtų ilgėti 10-15 dienų.

Pagal Švietimo ir mokslo ministeriją, vaikai ilgiau galėtų mokytis birželį arba anksčiau pradėti mokslo metus rugpjūtį. Taip pat mokykloms būtų paliekama pačioms apsispręsti, kaip jos nori išsidėlioti mokslo metus. Ši idėja sutikta nevienareikšmiškai.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė yra pasisakiusi, kad yra įvairių nuomonių ir vyksta diskusijos. „Mes nekalbame apie tai dėl to, kad patys sugalvojome, tai yra ekspertų išvados, geroji praktika. Svarbu, kaip tai bus padaryta. O dėl pasipriešinimo… Nemanau, kad balų skalėje galima išmatuoti pasipriešinimo lygį. Mes girdime įvairias nuomones ir vyksta diskusijos. Ministerija yra nusprendusi ilginti mokslo metus. Tai jau daug metų rekomenduoja ir ekspertai, tai rodo ir pasiekimų rezultatai“, – telefonu laidoje „Dėmesio centre“ kalbėjo ministrė.

Mes taip pat nusprendėme pasidomėti ką apie mokslo metų ilginimą galvoja mokytojai, mokiniai ir tėvai.

Molėtų gimnazijos direktorė Rimutė Guobienė.

Ugdymo programos parengtos 39 savaičių mokymosi laikotarpiui, o šiuo metu ugdymas vyksta 34 savaites. Siekdami ugdymo proceso kokybės, ieškodami būdų gerinti mokinių pasiekimus, mažinti mokymosi krūvį, turime ieškoti sprendimo būdų. Mokiniai turi net 3 mėnesius vasaros atostogų ir 3 kartus po savaitę per mokslo metus. Vadinasi, trečdalį laiko per metus mokiniai atostogauja. Po ilgų vasaros atostogų mokiniams sunku įsijungti į ugdymosi veiklą, neretai užsitęsia kartojimas, o ugdymo programų apimtis didelė, todėl tenka skubėti.

Galima pratęsti ugdymo procesą birželio mėnesį 1-2 savaitėmis, o pradėti mokslo metus 1 savaite anksčiau. Žinoma, gimnazijai, vykdančiai brandos egzaminus, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą, tuo metu sudėtinga organizuoti ugdymo procesą. Birželio mėnesį ugdymas galėtų vykti už klasės sienų: praktiškai taikant įgytas žinias, vykdant projektus, rengiant projektinius darbus, vykdant socialinę veiklą, pažintines ekskursijas, vedant pamokas muziejuose, gamtoje ir kt. Vykdant kultūrinę pažintinę veiklą, reikalingas ir papildomas finansavimas, juk ne visi mokiniai turi galimybę vykti į ekskursijas savo lėšomis. Būtų tikslinga parengti užduočių sąsiuvinius pamokoms muziejuose. Vyresniųjų klasių mokiniai įsidarbinimą turėtų planuoti pasibaigus ugdymosi procesui.

Prailginus mokslo metus, atsirastų galimybė tolygiau paskirstyti mokymosi krūvį, atsirastų daugiau laiko žinių įtvirtinimui, praktiniam jų taikymui, bendrųjų kompetencijų ugdymui, mažėtų streso, įtampų, gerėtų mokinių emocinė sveikata.

Molėtų gimnazijos direktorės pavaduotoja Genovaitė Marcinkėnienė.

Mokslo metų pailginimas dviem savaitėmis tikrai neišspręstų ugdymo kokybės problemos. Reikia optimizuoti ugdymo programas.

Gimnazijai birželio mėnesį prailginti mokslo metai būtų nepriimtinas dalykas. Esame bazinė mokykla, birželio mėnesį čia vykdomi valstybiniai brandos egzaminai (VBE), kuriuos laiko rajono abiturientai.

Nuo birželio pradžios dalis vyresnių klasių gimnazistų dirba, kaupia profesinę patirtį, užsidirba pinigų laisvalaikiui ir kitoms reikmėms.  Birželio mėnesį prailginti mokslo metai tokiai gimnazistų veiklai būtų didelė kliūtis.

Mokslo metų ilginimas skirtas visai kitai problemai – dalis tėvų vasaros metu neturi kur palikti vaikų ir reikia galvoti, kuo juos užimti. Šią problemą reikia spręsti, bet tikrai ne mokslo metų ilginimu.

2016  METŲ MOKYTOJA, biologijos mokytoja Regina Mongirdienė.

Mokslų metų ilginimui dabartinėmis sąlygomis nepritariu. Turi būti koreguotos ugdymo programos, egzaminų vykdymo tvarka, numatytos galimybės mokinių pažintinei – edukacinei veiklai, nes vien tik gražių idėjų popieriaus lape nepakanka, jas paskui reikia įgyvendinti kūrybingiems mokytojams, O ką veikia visa švietimo sistema?

Chemijos mokytoja Irma Kiliuvienė.

Pritariu nuomonei, kad mokymosi programos yra perkrautos, ir jas sėkmingai (be nuostolių savo sveikatai) gali įveikti tik gabūs mokiniai. Tačiau mokslo metų prailginimas tikrai šios problemos neišspręs, nes dirbu pakankamai ilgai, yra tekę išgyventi ir ilgesnius mokslo metus. Tuomet mokiniams buvo planuojamos įvairios veiklos: netradicinės pamokos gamtoje ar išvykų metu, konsultacijos turintiems mokymosi spragų ir pan. Tokiai veiklai pritarčiau, manau, kad ir mokiniams patiktų. Bet pirmiausia reikia suderinti viską taip, kad mokyklų vadovams ir mokytojui nereikėtų plėšytis tarp konsultacijų bei egzaminų abiturientams ir II-okams, ir dar galvoti, kaip čia įdomiai vesti lauko pamokas, kurti užduotis, ieškoti medžiagos. Gal pirmiau reikėtų sukurti atitinkamą bazę, išleisti kokių nors tam tinkamų pratybų ar vadovėlių (dabar gi galima ir elektroninius), kurie padėtų ir mokytojui, ir mokiniams. O ką daryti su abiturientais? Neperkelsi baigiamųjų egzaminų į liepos mėnesį, jau ir dabar kai kuriuos egzaminus šeštadieniais laiko. Aš siūlyčiau neskubėti – išklausyti visas grupes (mokinius, tėvus, mokytojus…), diskutuoti, sukurti bazę, priimti tokius sprendimus, kad būtų palankūs visiems. Gal pirmiau padaryti eksperimentą keliose mokyklose (kaip ir visos naujovės dabar įvedamos – tik po eksperimento ir įvertinimo), ir tik tuomet nuspręsti, pasiteisina ar ne. O dabar prailginimas krenta kaip koks perkūnas iš giedro dangaus.

Chemijos – biologijos mokytoja Regina Dragūnienė.

Aš nepritariu, kad mokslo metus prailgintų, todėl, kad tai būtų sunku suderinti ugdymą su vyresniųjų klasių moksleiviais, nes didžioji dauguma eina dirbti arba padeda savo tėvams. Jeigu mokinys yra motyvuotas tai tikrai jis viską suspėja laiku atlikti ir išmokti, o silpnai besimokančiam tai tik būtų beprasmis laiko leidimas. Taip pat padaugėtų labai daug praleistų pamokų dėl nepateisinamos priežasties.

Kūno kultūros mokytoja Ona Sakalauskienė.

Mokslo metų ilginimas turėtų būti labai apdairus. Turėtų švietimo ministerija nepamiršti ir apie mokinių gerovę šiltuoju metų sezonu, tad tektu visose mokyklose pvz.  įrengti kondicionierius, o tai kainuotų didelius pinigus. Taip pat, manau, negalėtume vykdyti pažintinių – šviečiamųjų ekskursijų mokiniams, nes tėvų finansinės galimybės yra ribotos.

Daiva Kuliene (mama)

Aš manau, kad mokslo metų ilginti nereikia. Birželio mėnesį pašvietus saulytei mokiniams visi mokslai išgaruoja iš galvos (juokiasi). Vyksta ne pamokos, o vaikai kankinasi, nes visi laukia išsvajoto poilsio meto. Mano nuomone, jei vis dėl to bus prailginti mokslo metai, tai turėtų būti ne paprastos pamokos, o edukaciniai užsiėmimai, išvykos, ekskursijos. Bet ar šiandien mūsų mokyklos yra pakankamai turtingos, kad suorganizuotų nemokamas išvykas vaikams, kurias būtų galima susieti su mokymo turiniu. Birželio mėnesį, kai šviečia saulė, tradicinė pamoka nebėra efektyvi, žinoma, būtų labai smagu, kad vaikai ir mokytojai turėtų galimybę važiuoti ir mokslą pažinti edukacinių programų pagalba. Tik vėl kyla klausimas ar mokykla, o ir tėvai, turės finansines galimybes vaikus išvežti į ekskursijas.

Jolanta Audenienė (mama)

Vasarą vaikas auga, vystosi ir bendrauja – su seneliais, tėvais, draugais, dalyvauja įvairiose veiklose – stovyklose, žygiuose, šventėse ir t.t.  Augantis žmogus patiria tikrąjį gyvenimą, nes… turi laiko (juokiasi). Yra suaugusiųjų žmonių, kurie galvoja, kad žmogus gimsta vien tam, kad sunkiai siektų tikslų, dažnai primestų visuomenės ar autoritetų. Tegul džiaugiasi vasara ir vaikyste – jaunyste, kam trumpinti vasarą?

Manau, efektyviau būtų pagalvoti apie mokymosi krūvius, programas, atrasti pinigų veikloms ne klasėse. Bet tai tik retorinis klausimas… autoritetams.

Asta Rukšnaitiemė (mama)

Aš esu prieš mokslų metų ilginimą. Iš pradžių reiktų keisti mokymosi programas, reikėtų atsižvelgti į dirbančiųjų mokytojų nuomonę ir nepriimti skubotų sprendimų. Mokslo metų ilginimas rezultatų neduos, kol nebus koreguotos programos. Daugelis tėvų su vaikais susiplanuoja atostogas, kai kurie mokiniai praleidžia atostogas edukaciniais tikslais, kai kas vasaras praleidžia kaime su seneliais, nes per mokslo metus nėra laiko susitikti. Aš pati buvau ta mokinė, kuri lankė mokyklą šeštadieniais, mokinausi prailgintais mokslo metais. Prailgintas savaites aš praleidau dirbdama mokyklos darže, valgykloje, o nesimokydama. Taigi mokslo metų ilginimas neišspręs ilgalaikių švietimo sistemos problemų. Ir tėvai, ir vaikai yra pavergę nuo pastovių reformų.

Nijolė Ališauskienė (mama)

Aš už reformas. Nors man galima sakyti šis klausimas jau beveik neaktualus, nes dukra ketvirtokė,bet Lietuvos švietimo sistema visada domėjausi. Kiekvienas siūlomas pokytis turi savų pliusų ir minusų. Teigiami dalykai, kuriuos išgirdau šio projekto pristatyme yra tai, kad tolygiau bus išdėstyta programa ir mokiniai bus išgelbėti nuo begalinių namų darbų ruošimo namuose, dėl ko jų darbo diena kartais gerokai viršija suaugusiųjų darbo dienos ilgį su visais leidžiamais viršvalandžiais. Taip pat tėvams sumažėtų rūpesčių dėl vaikų užimtumo tų ilgųjų vasaros atostogų metu. Vaikai būtų saugesni. Labiausiai visus galbūt gąsdina žodis “ilginimas”. Dauguma linkę matyti beprasidedančią katorgą. O jei vasaros atostogas trumpinti ne pridedant dienas birželio pradžioje, o anksčiau sugrįžus į mokyklą rugpjūty? Ar labai didelė skriauda būtų atsisakyti Rugsėjo pirmosios pompastikos? Ir mokslo metus ilginti ne įvairia veikla, o tiesiog pradėti pamokas? Jei į tas papildomas dienas pažiūrėtume rimtai, manau tai nesukeltų tokių didelių įsivaizduojamų problemų.

Ričardas Juknomis (tėtis)

Mokslo metų ilginimui tikrai nepritariu! Vaikų galvos ir taip apkrautos tik mokslais, o kada jiems pailsėti? O čia dar ir atostogas trumpina. Galu gale, vasara – laikas ne tik pailsėti, bet, gal būt, ir susirasti darbą bei užsidirbti, padėti tėvams. Jei vasaros atostogos bus sutrumpintos, apie kokį darbą dar šnekėti? Juk tik vasarą visa šeima vienu metu gali atostogauti: tėvai su vaikais. O dabar norima ir šią galimybę atimti. Toks jausmas, kad moksleivius norima paversti robotais…

Molėtų gimnazijos mokiniai:

Gabija Aleksiejūnaitė Ia

Mano nuomone, mokslo metų prailginimas nepadės pakelti mokinių mokymosi lygio. Reikėtų viską tvarkyti nuo visos mokymosi programos atnaujinimo, sutvarkymo ir suplanavimo. Vien pakeitus mokymosi ilgį ir nesutvarkius visos švietimo sistemos pokyčiai vargu ar bus.

Aurita Petrulytė IIa

Nepritariu, nes tie kurie nedirba per pamokas ir toliau nedirbs, o kurie stengiasi ir mokosi papildomai stengsis, nors tai jiems nelabai būtina. Be to, mokymosi programose nėra tiksliai nurodyta ką konkrečiai moksleiviai mokykloje turėtų veikti per tas papildomas 10-15 dienų.

Raminta Šėžaitė IIb

Pritarčiau šiam pasiūlymui, jei prailgindami mokslo metų laiką mažiau save apkrautume, bet nemanau, kad taip bus ir yra tikrai sunku prisitaikyti prie tokių pokyčių, todėl, manau, kad tai yra visai nereikalinga. Galima gerinti švietimo kokybę ir kitaip, juk ilgiau nereiškia geriau.

Dominykas Repečka IIb

Nepritariu, nes ne nuo to reikia pradėti tvarkyti švietimą. Nebent tikrai mokslo rezultatai pagerėtų, bet, manau, to tikrai nebus. Nes jaunimas jau nuo gegužės mėnesio laukia, kada baigsis pamokos… Į viską reikia žiūrėti gyliau, o ne šast ir imam ilgint mokslo metus. Švietimo ministerija, net nepaaiškina kodėl nori ilginti, kokią naudą tai duos. Sako tik, kad visos vakarų šalys turi trumpesnes atostogas. Taip jie turi trumpesnes VASAROS atostogas, bet jie turi žymiai ilgesnes žiemos, pavasario, rudens… Nežinau ar tai verta lyginti…

Miglė Urbonaitė IIIa

Man, kaip dabartinei vienuoliktokei, atrodo, kad yra gerai, nes turėsiu daugiau lako pasiruošti egzaminams, bet jeigu būčiau žemesnėje klasėje, tikrai nepritarčiau.

Giedrė Bučelytė IVd

Nepritariu, nes mano nuomone, norint, kad vaikai mokytųsi daugiau ir geriau pirmiausia reikia keisti programą, o ne mokymosi trukmę. Dauguma mokinių vasarą ir taip praleidžia, jų nuomone, neįdomias ir nesvarbias pamokas, ilginant mokslo metus mokiniai praleis jų dar daugiau.

Jogilė Audenytė IVb

Nepritariu. Nemanau, kad tai pravers mokiniams, kadangi jau dabar paskutinį mokslo metų mėnesį praktiškai niekas nebesimoko.

Jurgita Stalauskienė, Agnė Jurgelėnaitė IIb, Akvilė Zajančkauskaitė IIIdremimo-fondas-250x250