Kaip rūpintis savo namų oro kokybe karantino metu

0
110
Atvyras langas. Nuotrauka Kerstin Riemer iš Pixabay.

Siaučiant koronavirusui Covid-19 Lietuvos gyventojai stengiasi kuo daugiau būti namuose, tačiau mažai žmonių susimąsto apie tai, kokią žalą jiems daro jų namų oras ir kaip būtų galima jį pagerinti siekiant geresnės sveikatos ir stabdant koronaviruso plitimą. Šiai situacijai pakeisti įkurta socialinė iniciatyva „Sveikas oras“.

Maždaug kas trečias pastatas dėl įvairių priežasčių turi vidaus patalpų oro kokybės problemų, o vidaus namų oras gali būti kelis kartus labiau užterštas nei lauko, rodo Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys. Prastas namų oras daro įtaką kvėpavimo ligoms, kraujotakai, smegenų veiklai, produktyvumui.

„Tai ypač aktualu vaikams ir tėvams, kurie namuose šiuo metu įsirenginėja mokyklos suolus ir darbo vietas, ir šiaip namuose praleidžia absoliučiai didžiąją dalį savo laiko. Tad jausdami socialinę atsakomybę ir norėdami atkreipti visuomenės dėmesį į vidaus oro kokybės problemą, pradėjome iniciatyvą „Sveikas oras“.

Anot jo, vidaus oro kokybės problemas reikia spręsti kuo anksčiau, nes ilgainiui prasta oro kokybė ir rekomenduotinas normas viršijantis CO2 kiekis patalpose gali būti susijęs su galvos svaigimu, skausmu, lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, alergijomis ir, tam tikrais atvejais, vėžiu. Tačiau užtikrinti gerą vidaus patalpų oro kokybę gali keli nesudėtingi žingsniai.

Naujuose ir renovuotuose namuose – didesnė prasto oro rizika

Viena iš oro taršą lemiančių priežasčių – per didelis renovuojamų ir statomų namų sandarumas.

„Atrodo paradoksalu, tačiau naujuose ir renovuotuose namuose oro kokybė dažnai yra prastesnė nei senuose. Šiais laikais labai rūpinamasi namų sandarumu, kas yra svarbu, nes padeda taupyti šilumos energiją. Tačiau neturint tinkamo vėdinimo, sandariuose namuose didėja anglies dvideginio koncentracija, oro tarša ir kenčia mūsų sveikata. Tad mes, kaip sandarinimo medžiagų atstovai, jaučiame pareigą šviesti visuomenę apie tai, kaip rūpintis sandarių patalpų oru“, – kalba K. Motiekaitis.

Nevėdinamose patalpose auga žmogui kenksmingų dalelių koncentracija. Pastarąsias gali išskirti buitinė chemija, gamintas maistas, pelėsis, šiukšlės, statant namus naudotos medžiagos.

Geriausias būdas užtikrinti šviežią orą ir neprarasti šilumos energijos yra įsidiegti vėdinimo sistemą. Neturint tokios galimybės namus vėdinti reikėtų plačiai atveriant langą ir sukeliant skersvėjį. Taip į namus per trumpą laiką patenka daug šviežio oro ir ne taip stipriai atšąla patalpos.

„Be ilgalaikės įtakos sveikatai dabar vėdinimas aktualus ir siekiant prastesnės aplinkos koronavirusui sukūrimo. Reguliarus vėdinimas sudarys nepalankias sąlygas šiam virusui išsilaikyti patalpose ir plisti“, – pasakoja K. Motiekaitis.

Drėgmės reguliavimas

Norint sveikesnio oro patalpose jas būtina ne tik vėdinti, bet ir užtikrinti tinkamą drėgmės lygį. Esant aukštesnei nei 18 laipsnių pagal Celsijų temperatūrai drėgmės lygis turėtų siekti 30–50 procentų. Pernelyg didelę drėgmę išduoda ant langų besikaupiantys vandens lašai ir pelėsio žymės. Jei oras pernelyg sausas, išsausėja akys bei oda, ji pradeda trūkinėti.

„Kaip jau ne kartą minėta, pernelyg mažas drėgmės lygis namuose veikia žmogaus kūną – jis kur kas sunkiau pašalina mikrobus, gali pradėti berti odą, kilti įvairios infekcijos, per atsiradusias žaizdas didėja apsikrėtimo tikimybė. Verta paminėti ir tai, kad sausame ore kur kas ilgiau išsilaiko virusai, todėl jais užsikrėsti net neturėjus kontakto su sergančiuoju yra kur kas paprasčiau“, – kalba K. Motiekaitis.


Geras laisvalaikis – Geras SUDOKU


Lengviausia drėgmę sureguliuoti įsirengiant vėdinimo sistemą ar rekuperatorius, kurie ne tik užtikrina oro kokybę, bet ir išsaugo namuose šilumą. Neturint tokios galimybės gali gelbėti kiti būdai. Esant per didelei drėgmei reikėtų dažniau vėdinti namus, naudoti vonios ir virtuvės ventiliatorius, oro sausintuvus. Jeigu namuose pernelyg sausa – vėlgi padės vėdinimas, oro drėkintuvai, didesnis skysčių vartojimas.

Medžiagų svarba

Patalpų oro kokybę lemia ir tai, kokios medžiagos naudotos statybiniam procesui – nesvarbu, ar vyko namo statybos, ar tik renovacija, teigia K. Motiekaitis.

„Nors namų užsandarinimas yra labai svarbus dėl mažesnių energijos nuostolių, šilumos ir komforto, tačiau atliekant darbus gali atsirasti ir papildomų problemų. Tad rekomenduojama naudoti EC1 sertifikatu pažymėtas, ilguoju laikotarpiu mažiau dalelių išskiriančias medžiagas. Jos gali žymiai prisidėti prie to, kad mūsų visų namų oras būtų kur kas švaresnis, o sveikata – geresnė“, – sako K. Motiekaitis.