Inesa

Linkiu norėti, nebijoti, nepasiduoti

Gera, kai buvę gimnazijos mokiniai grįžta į ją pasisvečiuoti, pasidalinti patirtimi, o gal, ateityje, ir dirbti… Pakalbinome Mariją Inesą Luneckaitę, kuri šiuo metu studijuoja Bostone.

Gimnaziją baigei 2014 metais. Papasakok, kaip sekėsi ten mokytis, kas tave motyvavo?

Mokytis visada sekėsi gerai, tačiau namuose valandomis nesimokiau – nemažai ką įsimindavau pamokų metu. Nesunkiai sekėsi matematika, anglų kalba, tačiau istorijos tikriausiai niekada nepamilsiu… Tačiau vis tiek pastangas dėjau, norėjau gerų rezultatų, nes žinojau, kad baigus mokyklą tęsti studijas noriu gerame universitete. Svajonė sėkmingai įstoti ir studijuoti mėgstamą specialybę ir buvo mano motyvacija.

Ar svajonė išsipildė?

Tikrai taip! Dabar studijuoju mediją ir kiną Bostone, JAV, Šiaurės Rytų (Northeastern) universitete. Ateityje noriu dirbti kino industrijoje, o dabartinės studijos, manau, yra puiki pradžia!

Kaip sugalvojai studijuoti užsienyje?

Norą studijuoti užsienyje paskatino mokslai britų mokykloje Tailande, kai buvau 14-kos. Ten pasisėmiau nepamirštamos patirties, patobulinau anglų kalbos žinias, o tai įkvėpė norą vėl kada nors išvykti mokytis į užsienį. Taip gavosi, kad per pažįstamus gavau daug naudingos informacijos apie stojamuosius į JAV, kurie dar ir prasideda anksčiau nei Europoj ar, juolab, Lietuvoj, todėl nutariau išmėginti save ir jau 11-oje klasėje pradėjau ilgą ir sudėtingą stojamųjų į JAV procesą. Sėkmė nusišypsojo, man buvo pasiūlyta stipendija, tad dabar gyvenu Bostone!

Ar sunku būti toli nuo namų?

Be abejo, namų, šeimos, draugų ilgesys neapleidžia, bet stengiuosi išlaikyti užimtumą ir susitelkti ties tuo, kas dabar svarbu. O su artimaisiais juk pasikalbam internetu, su šeima pasidalinu dienos įspūdžiais, todėl, naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis, būti toli nuo namų tampa lengviau.

Plačiau apie tai skaitykite sausio 27 d. Nr.7 priede „Jaunimo gatvėje“