Kovai

Metai eina – problema išlieka

Ar žinojote, kad kovo 4-ąją etnokultūros žinovai mini Kovarnių dieną.  Sakoma, kad tai yra sena lietuvių šventė, skirta pavasariui pašlovinti. Manyta, kad šią dieną į Lietuvą parskrenda kovai. Tačiau pakalbinti molėtiškiai visai nesidžiaugė šiais gyvenviečių, mėgstančius aukštus medžius, paukščiais. Nors vieni kalbinti sakė, kad labai netrukdo, tačiau dauguma skundėsi ne tik jų keliamu triukšmu, bet ir nuolatiniu aplinkos teršimu.

Tikriausiai mažai kas tiki, kad šių paukščių populiacija nedidėja ir net mažėja.

To priežastis – lizdų ardymas. Tačiau jie vis išduodami, nors tai nėra pati efektyviausia priemonė. Lizdai ardomi iki kovo pradžios, o kovo antroje pusėje, prieš dedant kiaušinius, tuos lizdus vėl paukščiai atstato ir tuo metu ardyti lizdų nebegalima, nes tai draudžia paukščių direktyva.

Kalbintas miesto šeimininkas Stasys Narkevičius kovą sakė, kad bandoma visokiais būdais išprašyti „nekviestus svečius“ iš alėjos šalia Pavasarininkų kalno, tačiau pastangos ne visada duoda norimą rezultatą.

Be lizdų vertimo naudojama kita priemonė – baidimas įvairiais būdais

Kai paukščiai baidomi nuo lizdų, kiaušiniai atšąla ir paukščiai neatsiveda jauniklių. Tada jie turėtų pasitraukti į tas teritorijas, kur jiems yra ramiau ir saugiau veistis ir auginti jauniklius. Iš tiesų šie paukščiai yra protingi ir moka įvertinti situaciją.

Pasak S.Narkevičiaus, metai eina, o kova su kovais tęsiama ir nesimato galimybės atsikratyti kaimynystės su šiais paukščiais.