Alantos kapines

Prašymas mąstyti jautriau

Laiškų knyga

Neseniai „Molėtų žinių“ redakcija gavo atvirą laišką, adresuotą rajono merui.

„Atviras laiškas Molėtų r. Merui gerb. p. Stasiui Žviniui

DĖL ALANTOS KAPINIŲ TVARKYMO

Alantos kraštiečiai, kurių tėvai, seneliai, proseneliai, giminės ilsisi Alantos kapinėse, reikalauja:

– kad Alantos kapinės daugiau nebūtų tvarkomos laisvamaniškai, o pagal pateiktą projektą, kuris atitiktų kraštotvarkos reikalavimus, būtų suderintas su reikiamomis institucijomis ir apsvarstytas bendruomenėje. Iki šiol, tvarkant kapines be projekto, grubiai pažeista gamtos apsaugos landšafto zona ir sudarkytas kraštovaizdis,

– kad būtų atsodinta lengvabūdiškai iškirstų liepų ribinė juosta, kuri buvo pasodinta Alantos gyventojų, a.a. šviesaus atminimo apylinkės pirmininko Juozo Leišio iniciatyva prieš 43 metus. Jaunos, pačiame gražume liepos labai gražiai atribojo senąsias, nuokalnėje esančias kapines nuo aplinkos ir vaizdžiai įsirašė į kraštovaizdį,

– prašome, kad būtų atkreiptas reikiamas dėmesys į grubius pažeidimus ir neatsakingus, maskuojančius realią padėtį miškininkų pavėluotus tyrimus dėl medžių būklės, būtų iš esmės taisomos padarytos klaidos, tvarkant Alantos kapines,

– priešingu atveju mes kreipsimės į aukštesnes instancijas, kol į mūsų reikalavimus bus atsižvelgta, normalizuota padėtis ir surasti teisingi sprendimai, kurie ištaisytų padarytas kapinių tvarkymo grubias klaidas.

Tokios yra žemiau pasirašiusiųjų kraštiečių nuostatos.

Alantos apylinkės žmonės yra paveikti kapinių chaotiško tvarkymo ir kiekvienas kovoja prie savo artimųjų kapaviečių dėl esamų medžių iškirtimo arba jų tolimesnio buvimo. Bet kapinės nėra atskiros kapavietės. Kapinės yra tada, kai visos kapavietės susijungia į vieningą visumą. Tai yra ir privatus ir visuomeninis darinys. Kapinės – tai Anapilin išėjusių miestas.

Užsitęsęs vangus kapines aplankiusių komisijų darbas veda į sumaištį.

Į kapinių tvarkymą yra žiūrima vienpusiškai – kaip į komunalinių problemų sprendimą. Į kapines nežiūrima kompleksiškai, kaip į visumą. Beatodairiškai, be jokios atrankos iškirsti gyvastingi medžiai, o atgyvenę, seni, keliantys pavojų palikti. Užsiimama populizmu ir paviršutiniškumu. Žmonės yra paveikti chaoso, pasimetę, einama prie aštrių nesutarimų, kur neapsieinama ir be policijos įsikišimo.

Kapinių tvarkymas – tai mūsų krašto kultūros uždavinys, susietas su gražius prisiminimus palikusiais žmonėmis, kurie yra reikšmingi šiam kraštui ir visai Lietuvai, palaidoti Alantos kapinėse. Neturintis aiškaus plano kapinių tvarkymas jokiu būdu neturi skurdinti mūsų krašto kultūros. Aišku, visi mato, kad šaukštai po pietų, bet nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Manau, kad tos padarytos klaidos yra iš per didelės drąsos ir noro daug ką  padaryti iš karto, ir tai natūralu, kad suklystama. Reikia tik gerų norų, kad išspręstume šias problemas.

Neužmirškime tų nuostatų, kurias mums perdavė mūsų krašto šviesuoliai. Ką bedarytume jauskime, kad esame savo žemėje ir turime savo šaknis, jauskime visur atsakomybę.

Mes, žemiau pasirašiusieji kraštiečiai, kreipiamės į Jus gerb. p. Mere, kaip į mūsų krašte pasitikėjimą įgijusį vadovą, imtis ryžtingų veiksmų dėl tolimesnio planingo Alantos kapinių tvarkymo.

Dabar pats medžių sodinimo metas. Todėl mes, alantiškiai kraštiečiai pirmiausia prašome, kad nieko nelaukiant būtų sudarytos sąlygos ir leista atsodinti liepaites, kurios, be jokios abejonės, buvo nuostabiai tinkama ribinė kapinių juosta. Ieškokime liepų sodinukų, imkime kastuvus ir atsodinkime liepas. Bendras darbas ir geranoriškumas suvienys mus visus. Nebūkime abejingi. Tegul nugali geroji dvasia. Darykime viską, kad kapinės taptų pagarbos mirusiems vieta, kur ateinama ne vien lapų grėbti, bet susikaupti, pamąstyti apie mirusiojo gerus darbus, prisiminti apie jo gyvenimą, pagerbti, uždegti žvakutę, pasimelsti.

Kapinės nuo seno lietuviams buvo šventa, intymi erdvė, kur kiekvienas apsilankęs galėjo taurėti dvasiškai. Kapinės turi būti uždarytos nuo viešumos, triukšmo ir gyventi savo šventą, ramų, dvasingą gyvenimą.

Aplankykime Alantos kapines, pažvelkime į jas iš toliau, gal pradėsime jautriau mąstyti?

Alantiškių  kraštiečių vardu kraštotyrininkė, muziejininkė, dailininkė Vitalija Miškinienė“

Į šį p.Vitalijos Miškinienės atvirą laišką paprašėme atsakyti rajono merą Stasį Žvinį: „Problema yra gerai žinoma, išnagrinėta, tinkamai ir laiku sureaguota, esame aktyvūs ją sprendžiant, susitikta su Alantos krašto bendruomenės nariais, o dabar atliekama Alantos krašto žmonių apklausa dėl kapinių tvarkybos.

Tik turint atsakingų valstybinių institucijų išvadas bei bendruomenės poziciją dėl kapinių tolimesnės plėtros bei apželdinimo, kolegialiai priimsime sprendimą dėl veiksmų plano tvarkant kapinių želdynus ir želdinius bei tolesnio kompleksinio Alantos kapinių sutvarkymo“.

J.Stalauskienė