Kiekvieni praėję metai pateikia mums ir nedžiuginančią statistiką: kasmet Europos Sąjungos šalyse nusižudo apie 60 tūkst.žmonių. Deja, Lietuvoje savižudybių rodiklis išlieka vienas aukščiausių. Tarp išorinių mirties priežasčių Lietuvoje savižudybės užima pirmąją vietą, pralenkdamos žūčių eismo įvykiuose, žmogžudysčių, kitų nelaimingų atsitikimų skaičių.
Labai liūdna, bet ir 2014 metais net 930 Lietuvos gyventojų (iš kurių net 83% – vyrai) pasirinko patį netinkamiausią problemų sprendimo būdą, – savižudybę (Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis). Taip pat reikia atkreipti dėmesį ir į tai, jog bandymų nusižudyti yra dar daugiau – spėjama, kad kasmet Lietuvoje tokių ketinimų turi apie 10 tūkst. žmonių. Būtent jiems turi būti suteikta kuo skubesnė ir kvalifikuota pagalba.
Molėtų rajone per metus nusižudo apie 12 žmonių (per paskutinius aštuonerius metus, savižudybių skaičius svyruoja nuo 10 iki 13 žmonių). Galima būtų teigti, kad Molėtų rajone kas mėnesį netenkama vieno žmogaus. Lieka labai kenčiantys nusižudžiusio artimieji (savižudybė skaudžiai atsiliepia mažiausiai 6 kitiems žmonėms).
Psichikos sveikatos specialistų teigimu, nėra kito tokio sudėtingo fizinio, biologinio, somatinio, psichinio, psichologinio, psichiatrinio, kultūrinio, socialinio ir dvasinio reiškinio bei bendros visuomenės sveikatos problemos, kito tokio nepaaiškinamo, beprasmio, tokio tragiško, skausmingo ir neprotingo, tokio sunkaus ir nesuvokiamo poelgio, kaip nusižudymas. Vis dėlto, didžiausią riziką savižudybei sudaro nediagnozuotas ir negydomas psichikos sutrikimas. Maža to, dėl kenčiančio artimojo stresą patiria visa šeima.
Plačiau apie tai skaitykite Nr.11 vasario 9 d. laikraštyje
