Alantoje

Tautai, kurios piliečiai  nežino savo istorijos, kalbos lemta išnykti… 

Šiemet vėl tęsiamas pradėtas projektas, kurio pagalba po Rusijos platybes likimo išblaškytų lietuvių vaikams ir vaikaičiams, jau trečius metus, VšĮ Alantos technologijos ir verslo mokykloje vyksta Rusijos Šiaurės ir Sibiro lietuvių vaikų ir jaunimo lietuvių kalbos ir kultūros stovykla.

Šiais metais stovyklavo vaikai, kurių dauguma turi lietuviškų šaknų, iš Irkutsko, Petrozavodzko, Sankt-Peterburgo ir Maskvos sričių.

Nuo liepos 2 dienos Alantos TVM svečiavosi išeivijos lietuviai iš Rusijos. Svečiai susipažino su mokyklos teorinio ir praktinio mokymo baze, ne kartą aplankė Alantos dvarą, Molėtų bei Anykščių kraštus, susipažino su istorinėmis Lietuvos vietomis: Trakais, Vilniumi, Kernave, stebėjo tarptautinio folkloro festivalį Molėtuose „Ežerų Sietuva“. Jiems dvi savaites vyko mokymai – išeivijos lietuviai mokėsi ne tik lietuvių kalbos, įgijo istorijos ir geografijos žinių.

Liepos 13 d. mokyklos praktinio mokymo bazėje, dalyvaujant LR Švietimo ir mokslo ministrei Audronei Pitrėnienei, kancleriui Dainiui Numgaudžiui, stovyklos iniciatoriui profesoriui Gintautui Želviui, Alantos TVM  direktoriui Vladui Pusvaškiui, vyko tradicinių lietuvių amatų – kalvystės, juostų rišimo, vilnos vėlimo užsiėmimai. Stovyklautojai su entuziazmu darbavosi kalvėje, vėlė įvairius ornamentus, išmėgino juostų rišimo metodus.
Ministrė, kiti garbūs svečiai bendravo su stovyklautojais, ne tik stebėjo, bet ir išbandė tradicinių amatų ypatumus. Anot ministrės, svarbu, kad mūsų tremtinių palikuonys gali mokytis lietuvių kalbos. ŠMM norėtų, kad tokio pobūdžio stovyklos taptų tradicija, padedančia Rusijoje gyvenantiems lietuviams išsaugoti tautinę kultūrą, palaikyti ir stiprinti ryšius su Lietuva.
Po užsiėmimų vyko graži šventė – Rusijos lietuvių vaikams įteikti sertifikatai, buvo išsakyta daug linkėjimų, duota pažadų, kad Rusijos platybėse likimo išbarstytų lietuvių vaikai ir vaikaičiai sieks sugrįžti į tėvų žemę, kai kurie jų svajoja apie mokymąsi Lietuvos aukštosiose mokyklose.

Džiugu buvo girdėti, kad nenutrukę kai kurių Rusijoje gyvenančių lietuvių ryšiai su Lietuva, joje gyvenančiomis giminėmis.

Žvelgiant į žingeidžias stovyklos, kurioje galėjo dalyvauti ir vaikai su savo tėvais, dalyvių akis supratau, kad jų širdelėse dar plazdena vilties sugrįžti į senelių gimtinę viltis, išmokti lietuvių kalbą. Todėl jų garsus ačiū visų pirma Rusijos lietuvių bendrijos sąjungos pirmininkui profesoriui Gintautui Želviui, stovyklos šeimininkams –Alantos TVM vadovams, mokytojams, savo amato žinovams, už dar vieną galimybę, nors ir neilgam, prisiliesti, pajusti lietuviško amato subtilybes, paragauti ir patiems pabandyti paruošti lietuviškoje virtuvėje maisto, kuris, anot stovyklavusiųjų, labai skanus ir nesunkiai paruošiamas.

Kalbinti stovyklautojai prisipažino, jog sertifikatas, gautas stovykloje, kuriame nurodyta ko buvo mokomasi, neparodys, neperduos tos žmogiškosios širdžių šilumos, kurią jie jautė kiekvieną dieną, kiekvieno susitikimo metu.

 

J.Bareikis