Vaikas nekalba. Kaip jam padėti. I dalis.

0
77

Tik ką į pasaulį atėjęs kūdikis jau patenka į kalbinę atmosferą ir pradeda reaguoti į kalbintojus. Tai reiškia – jis ruošiasi kalbėti. Pirmiausia tėvai suteikia vaikui visas galimybes, kad jis suprastų kalbą, tartų pirmus garsus ir vestų vaikelį į sudėtingą garsų pasaulį.

Svarbiausi vaiko vystymosi momentai.

I.Kūdikystė – naujagimio garsai: verkimas, verkšlenimas, kuris vėliau pereina į kitas balso intonacijas. 3-ią mėn. – vaikas sukioja galvytę į garso šaltinius. Pažįsta artimųjų balsus, adekvačiai reaguoja į intonaciją. Atsiranda čiauškėjimas. Vaiko „kalboje“ garsų daugėja. 4-5 mėn. aiškiai taria balsius, kurie skiriasi akustika: a- u- i, vėliau e. Galima išgirsti dvibalsius: ai, au, ei, eu, ou,uo

5-6 mėn. vaikų jau gerai išsivysčiusi klausa. Išgirstama pirmuosius priebalsius (aja, aga, agu gugu)

6-7 mėn. vaikas čiauškėdamas vis dažniau pradeda tarti gimtosios kalbos garsus. Kas mėnesį vaikas taria vis daugiau balsių ir priebalsių (m, t, p, b,d). Garsų tarimui įtakos turi burnos ertmės pakitimai, priekinių kandžių atsiradimas, kūno padėtis (vaikas sėdi, ropoja, vaikšto), kalbos organų judesiai (čiulpia, ryja, kramto).

10-12 mėn. garsų sumažėja. Prasideda tylos režimas.

Kaip šiame periode Jūs galite padėti vaikučiui.

  • Dainuokite arba kalbėkite su vaiku. Įvairinkite balso toną.
  • Keiskite savo balsą ir ištarkite įdomius garsus. Supažindinkite su naujais garsais.
  • Nešiokite vaiką į skirtingus kambarius, kad girdėtų įvairius garsus ir matytų įvairius objektus.
  • Pakartokite garsus, lyg tai būtų pokalbis. Žaisdami arba rengdami vaiką stenkitės suaktyvinti jį garsiniais stimulais.
  • Dainuokite daineles žaisdami jo pirštais, ranka, kojomis, pėdomis („virė virė košę“).
  • Leiskite vaikučiui tyrinėti aplinką, pvz., laikyti rankomis daiktą (trupinti sausainį, mėtyti daiktus, žaisti su įvairiais virtuvės indais).
  • Kalbėkite apie maistą, žaislus, drabužius, šeimą, jį patį. Leisti kartu su jumis dirbti ir kalbėti apie tai, ką Jūs darote (šlavimas, dulkių siurbimas, plaukų džiovinimas, skalbimas ir kt.).
  • Vartokite veiksmažodžius žaidžiant ar ką nors veikiant, pvz.: „mes prausimės“, „šokinėsime“,“ bėgiosime“, vaikščiosime“ ir t.t.
  • Kalbėkite trumpais sakiniais, pvz: „tėtis išėjo“, „einame valgyti“…
  • Pakartoti tai, ką vaikas ištarė, papildant savo žodžiais, pvz., “taip,/tėtis išėjo/ dirbti“.
  • Vartoti žodžius kasdienėms reikmėms nusakyti, pvz.: “eime“, „kur tavo kelnės?, kur batai?, kepurė?“, „aukis batus“…
  • Kontroliuokite elgesį žodžiais ir gestais, pvz., „ne, ne!“ ir judinti pirštą. „Gerai gerai, šaunuolis!“ – paglostyti galvytę, rodyti išraiškingą miną.
  • Skaitykite eilėraščius, kuriuose minimi vaikui žinomi daiktai, kad pats juos rodytų ir įvardintų („obuolys“ – paveikslėlis ir vaisus, „batas“, „lempa“ ir kt.

Rita Andreikėnienė, Molėtų pedagoginės – psichologinės tarnybos logopedė – spec. pedagogė