Kartais nuo mažens vaikai nenori eiti į darželį. Sukelia didžiausias isterijas. Nors tėvai ir nenusileidžia… Vaikas pyksta, nervinasi. Gal reikia su vaiku kalbėtis apie priežastis, dėl kurių jis turėtų lankyti darželį? Tikriausiai, vaikas darželio lankymą suvokia ne kaip būtinybę, kurios negalima išvengti, bet kaip tėvų norą, kaprizą, tampantį prievole jam lankyti darželį.
Tik kūrybiškai dirbantis pedagogas išugdys kūrybišką vaiką. Darželyje kiekvienam vaikui turi būti sudaryta galimybė kurti, nes vaikai iš prigimties yra smalsūs ir mėgsta eksperimentuoti.
Apie vaikų ugdymą Molėtuose pakalbinome vaikų lopšelio – darželio „Vyturėlis“ direktorę Oną Kavalnienę.
Kas Jums svarbiausia darželio gyvenime?
Viskas labai svarbu, tačiau svarbiausia – vaikai. Labai svarbu vaikų adaptacija, savijauta, saugumas, tikslingas ugdymas ir žinoma pasiekimai. Svarbu, kad vaikai ateitų ne tik praleisti laiko kol dirba tėvai, tačiau kiekvienas galėtų, savo tempu, tobulėti. Svarbu ir pedagogų kompetencija. Pedagogas turi būti lankstus, atviras pokyčiams, gebantis keistis. Taip pat labai svarbu vaiko, kurioje jis ugdomas aplinka, ta vieta, kur vaikas iš tiesų gali atsiskleisti.
Ar nejuntama vaikų stygiaus darželiuose?
Kol kas vaikų stygiaus nejaučiame ir tuo labai džiaugiamės. Pernai metais negalėjome patenkinti kelių šeimų poreikio, tačiau tėvai sutiko vežioti vaikus į Levaniškio skyrių. Dažniausia problemų turi tie tėvai, kuriems darželio užsireikia staiga. Metų eigoje labai retai atsilaisvina vietų, į kurias galėtų patekti netilpę vaikai, todėl pagrindinis priėmimas vyksta rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais.
Nuo šių metų rugsėjo planuojama įgyvendinti privalomą priešmokyklinį ugdymą, todėl teks priimti visus priešmokyklinio amžiaus vaikus.
Vaikų darželiai – svarbi Lietuvos švietimo sistemos dalis, į kurią drąsiai skverbiasi nauji ugdymo metodai, ieškoma kitokių naujovių. Kokios naujovės taikomos ar ruošiamos taikyti Jūsų darželyje?
Nežinau, kiek dar turės prabėgti laiko, kad pakeisti visuomenės ir švietimo sistemos požiūrį, kad ankstyvasis amžius – „tik tarp kitko“. 50 proc. tėvų vis dar mano, kad ankstyvasis ugdymas – tik priežiūra, kad jis nėra svarbus. Tačiau būtent šiame amžiuje, vyksta pagrindiniai asmenybės vystimosi procesai ir ugdytojams labai svarbu pastebėti, kada vaikams ateina periodai kai atsiveria palankiausi vystymui(si) „langai“. Tais periodais vaikai išmoksta tam tikrų dalykų: tvarkos, kalbos, rankos lavinimo, savarankiškumo, labai lengvai, su mažiausiomis pastangomis. Praleidus tuos periodus vaikas kažkada žinoma išmoks, tik jam reikės įdėti žymiai daugiau pastangų ir ilgesnio laiko.
Mažų vaikų ugdymas iš esmės pasikeitė, todėl mes irgi privalome suprasti, kad su vaikais turime dirbti visai kitaip. Jei žinome, kad geriausiai vaikai mokosi veikdami per savo patirtį ir kiekvienas vaikas nori tyrinėti, pačiupinėti, pajausti visais savo pojūčiais, nes tam jie turi didžiulę motyvaciją, tai ir privalome sudaryti tokias sąlygas. Tegu vaikai eksperimentuoja, susiranda patys informaciją, patys atranda atsakymus dirbdami grupelėmis, ruošia maistą, kepa sausainius, eina į ekskursijas. Paprasti dalykai gali pavirsti pačia geriausia patirtine veikla, pvz. vaikai susitaria eiti pirkti į parduotuvę bandelių: aiškinasi kokiose parduotuvėse jas parduoda, nubraižo schemą, kaip saugiai nueiti, aptaria kiek jos kainuoja, susiskaičiuoja kiek reikės pinigų, aptaria kaip turės elgtis parduotuvėje ir t.t. Vaikams labai įdomu mokytis iš tikrų situacijų. Lauke taip pat sudarome sąlygas vaikams kuo daugiau patirti, braidyti po balą lietui lyjant, žaisti purvinus žaidimus, stebėti slieką po akmeniu bei nagrinėti ką jis čia veikia, ir t.t. Diegdami patirtinį vaikų ugdymo metodą, tokių veiklų atrandame vis daugiau. Tam reikia ir tėvų supratimo bei palaikymo. Džiaugiamės, kad vis daugiau tėvų parūpina vaikams tinkamą aprangą ir apavą.
Plačiau apie tai skaitykite vasario 10 d. Nr.11 laikraštyje
