Kiekvieną rudenį Lietuvos keliuose fiksuojama šimtai incidentų, kai automobiliai susiduria su laukiniais gyvūnais. Specialistai įspėja, kad šiuo metų laiku susidūrimų rizika net ir miestuose padidėja dėl prastesnio matomumo, ilgesnių naktų bei besitęsiančios gyvūnų rujos. Visgi dažnai klaidingai manoma, kad partrenkus gyvūną gresia administracinė atsakomybė.
Policijos duomenimis, šių metų pirmoje pusėje fiksuoti 2 902 automobilių susidūrimų su laukiniais gyvūnais atvejai. Kaip pažymi draudimo bendrovės BTA Transporto draudimo žalų skyriaus vadovas Andrius Gasparavičius, draudimo bendrovė šiemet jau fiksuoja 5 % tokių įvykių augimą.
Visgi kreivė gali ir toliau kilti į viršų, nes rudenį, kaip ir pavasarį, automobilių susidūrimų su laukiniais gyvūnais rizika yra padidėjusi.
„Šiais laikotarpiais susidūrimų padidėja net 15–20 %. Vis dėlto draudimo bendrovės mato tik dalį realios situacijos – joms žinomi tik tie atvejai, kai incidentuose dalyvauja vairuotojai, turintys KASKO draudimą. Tai reiškia, kad tikroji susidūrimų statistika yra gerokai didesnė“, – pažymi A. Gasparavičius.
Rudenį susidūrimams kelyje įtakos turi besitęsianti elnių ir briedžių ruja, dar vadinama jų „vestuvėmis“, dėl ko gyvūnai dažniau migruoja, bei ilgėjantis tamsus paros metas, ribojantis vairuotojų matomumą. Pasak Aplinkos apsaugos departamento, gyvūnai keliuose dažniausiai pasirodo prietemoje ir naktį, o taip pat anksti ryte, todėl ilgesnis tamsus paros metas reiškia didėjančią susidūrimų riziką.
Gyvūnai pasiekia ir miestus
Kaip pažymi gamtininkai, vairuotojai turėtų būti budrūs ne tik priemiesčiuose, bet ir miestuose, kur susidūrimai su laukiniais gyvūnais tampa vis dažnesni.
„Dažnai gyvūnai pasiekia miestus, ieškodami maisto. Urbanizacija artina žmonių gyvenamąsias teritorijas prie laukinių gyvūnų buveinių, todėl stirnos, lapės, briedžiai ir kiti laukiniai gyvūnai miestų ribose tampa vis dažniau pastebimi“, – teigia departamento ekspertai.
Pasak jų, dažniausiai miestuose sutinkamos stirnos bei maisto ieškančios lapės, kurias gali patraukti buitinių atliekų konteineriai.
A. Gasparavičius taip pat pastebi, kad automobilių susidūrimai su laukiniais gyvūnais miestuose nebėra stebinantis reiškinys.
„Dažniausiai susidūrimai įvyksta neatitvertuose rajono keliuose, kur leistinas greitis yra 90 km/h ar didesnis. Tačiau turime įvykių ir miestuose, ypač tose gatvėse, kur greitis yra 70 km/h ar daugiau. Pavyzdžiui, Geležinio Vilko gatvėje – vienoje judriausių Vilniaus magistralių – 2022 m. įvyko susidūrimas su briedžiu. Tada medikų pagalbos prireikė dviem vaikams, automobilis buvo smarkiai apgadintas, o briedis žuvo“, – sako draudimo bendrovės BTA atstovas.
Susidūrimų riziką didina ir tai, kad judrioje miesto gatvėje atsidūrę gyvūnai gali jausti didelį stresą ir elgtis neprognozuojamai.
„Dauguma laukinių gyvūnų reaguoja instinktyviai: kai kurie gali sustingti vietoje, kiti – bėga arba slepiasi. Stirnos gali staiga iššokti į gatvę, nes nesugeba įvertinti, kaip greitai artėja automobilis. Naktį laukiniai gyvūnai gali mažiau orientuotis aplinkoje dėl mažesnio matomumo“, – aiškina Aplinkos apsaugos departamentas.
Kaip išvengti nelaimės?
Pasak ekspertų, susidūrimų su laukiniais gyvūnais galima išvengti pasirinkus saugų greitį temstant ir naktį, kai gyvūnai aktyvesni, ypač miškingose teritorijose. Taip pat rekomenduojama kelyje sekti įspėjamuosius ženklus apie laukinius gyvūnus. Pastebėjus gyvūną būtina sumažinti greitį, prireikus panaudoti garsinį signalą ir automobilį valdyti kuo tolygiau.
„Taip pat pamačius stirną ar šerną kelyje, svarbu išlikti budriam – šie gyvūnai dažnai migruoja būriais, tad didelė tikimybė, kad netrukus kelią kirs ir daugiau jų“, – pabrėžia A. Gasparavičius
Vis dažniau naudojamos ir papildomos priemonės – specialūs švilpukai, montuojami ant automobilių ir skleidžiantys gyvūnus atbaidantį garsą.
Jeigu susidūrimo visgi išvengti nepavyko arba pastebėjote sužeistą gyvūną kelyje, būtina kuo skubiau pranešti bendruoju pagalbos numeriu 112. Skubiosios pagalbos tarnybos operatoriai pranešimą užregistruoja ir perduoda Aplinkos apsaugos departamentui, kuris, įvertinęs situaciją, informaciją pateikia artimiausiam medžiotojų būreliui arba Laukinių gyvūnų globos centro specialistams.
Pareigūnai primena, kad paimti partrenktą gyvūną iš įvykio vietos draudžiama – už tai gresia administracinė atsakomybė. Tuo tarpu vairuotojui, netyčia partrenkusiam gyvūną, bauda negresia.
„Dažnai manoma, kad kelyje partrenkus laukinį gyvūną vairuotojui gresia administracinė atsakomybė ar bauda, ypač jei kelyje yra įspėjamieji ženklai apie laukinius gyvūnus artimiausiame kelio ruože, tačiau šis mitas yra klaidingas. Jei gyvūnas buvo partrenktas netyčia, vairuotojas neturi atsakomybės atlyginti aplinkai padarytos žalos ar mokėti baudą, tačiau visais atvejais privalo pranešti skubiosios pagalbos tarnybų numeriu. Administracinė atsakomybė taikoma tais atvejais, kai vairuotojas atlieka tyčinius veiksmus, pavyzdžiui, norėdamas partrenkti gyvūną, vaiko jį automobiliu“, – pažymi Aplinkos apsagos departamentas.
