Soda balina dantis, o dantims išvalyti – užtenka prieš miegą suvalgyti obuolį – tai mitai, kuriais tikinčių, pasak specialistų, netrūksta. Paradoksalu, bet nors besidominčių dantų priežiūra vis daugėja, bet dantų būklė Lietuvoje negerėja. Kovo 20 – minint Pasaulinę burnos sveikatos dieną, vaistininkai primena, kad įprotį rūpintis sveika ir balta šypsena reikia prisijaukinti nuo mažų dienų, o ne tik susimąstyti įsivarius dantų uždegimą.
Dantų šepetėlį iškeitė į obuolį
Vaikų dantų higiena, vertinant Lietuvoje atliktų epidemiologinių tyrimų duomenis, odontologus ypač neramina – tarp 12–15 metų amžiaus paauglių dantų ėduonies paplitimas ir intensyvumas jau keletą dešimtmečių yra labai didelis ir siekia iki 96 proc.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, globaliniu mastu dantų ėduonies paplitimas tarp mokyklinio amžiaus vaikų ir paauglių siekia nuo 60,0 proc. iki 90,0 proc.
Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Lauros Vanagaitės, prasta vaikų dantų būklė rodo sveikatos švietimo stygių šalyje, netinkamą mitybą taip pat prastus tėvų įpročius, kuriuos vėliau perima ir vaikai.
„Kartą vienas klientas vaistinėje teiravosi burnos priežiūros prekių ir galiausiai nusprendė mane pamokyti, kad irgi turi labai gerą patarimą – prieš miegą suvalgyti obuolį, mat išvalo dantis ir tarpdančius ir joks dantų šepetėlis tokiam „švarumo efektui“ neprilygsta. Tuomet šiam klientui teko ne tik pravesti pamoką, kaip tinkamai išsirinkti dantų šepetėlį, bet taip pat ir paaiškinti, kokią žalą daro sau ir savo artimiesiems. Atrodytų, kas čia tokio, juk tai tik obuolys – sveika, tačiau iškeisti dantų šepetėlio į obuolį nereiktų, nes tai beveik tas pats, kaip prieš miegą vaikui suvalgyti saldainį“, – patirtimi dalijosi vaistininkė.
Pasak jos, pirmieji ženklai, įspėjantys apie burnos ertmės ligas – skausmingos ir ištinusios ar net kraujuojančios dantenos, blogas burnos kvapas ar nemalonus skonis burnoje.
„Dantų ėduonies atsiradimą didele dalimi lemia netinkama ir nevisavertė paauglių mityba. Vaikai mėgsta užkandžiauti saldžiais produktais, nesilaiko sveikos mitybos reikalavimų, mėgsta saldų, lipnų maistą, taip pat dantų naudojimas ne pagal paskirtį, pvz., žalingi įpročiai atkąsti kietus daiktus. Tai neigiamai paveikia ne tik dantų būklę, bet ir bendrą organizmo sveikatą, darbingumą, imlumą ligoms. Manoma, kad per didelis cukraus vartojimas yra pagrindinė vaikų dantų ėduonies priežastis“, – sako vaistininkė L. Vanagaitė.
Dantų priežiūros ABC
Pasak vaistininkės, prieš renkantis burnos priežiūros priemones, pirmiausia, reiktų žinoti savo dantų būklę.
„Išsitirti dantų būklę reiktų pas odontologą, jeigu to padaryti neįmanoma, tuomet geriausia rinktis higieninę dantų pastą, kuri neturi veikiųjų gydomųjų medžiagų, bet puikiai valo, yra malonaus skonio ir putoja. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, ar dantys yra linkę į akmenų susidarymą, gal dantys yra jautrūs, ar dantų pasta saugos dantis ir dantenas nuo žalingų veiksnių“, – sako L. Vanagaitė.
Ji teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos odontologų rūmų rekomendacijas paaugliams, patenkantiems į mažos ėduonies rizikos grupę, turėtų būti skiriama dantų pasta, turinti 1000 ppm fluoro, o patenkantiems į didelę ėduonies rizikos grupę – pasta su 1450 ppm fluoro.
„Pradėti naudoti tarpdančių siūlą rekomenduojama, kai išdygsta krūminiai dantys. Reguliariai lankantis pas odontologus, pacientai taip pat dažniau renkasi tarpdančių šepetėlius, kurie yra parenkami pagal tam tikrą tarpdančių dydį. Svarbiausia yra išsirinkti kokybišką dantų šepetėlį su minkštais šereliais. Per kietas dantų šepetėlis gali pakenkti, smarkiai brūžinant galima pažeisti dantenas, emalį ir taip sumažinti dantų ir dantenų atsparumą. Norint palaikyti pilną burnos švarą, procedūrą reiktų užbaigti skalavimo skysčiu bei liežuvio valikliu“, – sako vaistininkė.
Kai skauda ne tik dantį, bet ir kamuoja lėtinės ligos
Vartojant vaistus, mažinančius dantų skausmą, dar plačiau vadinamus įvairius nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės, ypač reiktų atkreipti dėmesį tiems, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis.
„Vartojant vaistus nuo širdies ir kraujagyslių ligų arba hipertenzijos, kai pacientai turi padidėjusį kraujo spaudimą ir nuskausminamuosius – gali sumažėti šioms ligoms skirtų vaistų poveikis. Vartojant tokius vaistus ilgesnį laiką gali padidėti vaisto toksiškumas organizme. Taip pat pacientams, turintiems padidėjusį skrandžio rūgštingumą, tokius vaistus reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju ar vaistininku, nes tuo pačiu reikalinga ir skrandžio apsauga“, – sako ji.
Vaistininkė L. Vanagaitė teigia, kad vartojant vaistus nuo skausmo ir uždegimo taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į maistą, kuriame yra gausu omega-6 riebalų rūgščių, nes ši sąveika lemia padidėjusį organizme gaminamų prostaglandinų kiekį. Tai, pasak jos, dėl hormonų pusiausvyros ypač svarbu moterims.
„Žmogaus organizmas yra kaip cheminė laboratorija, kai vartojami vienos rūšies vaistai – viskas aišku, tačiau, kai vartojami daugiau nei dveji, tuomet reikia atkreipti dėmesį į šių vaistų sąveiką. Nemokamai išsitirti ar vartojami vaistai dera tarpusavyje ir nekelia grėsmių sveikatai, pasikonsultuoti rūpimais klausimais galima kiekvienoje vaistinėje, – pažymėjo vaistininkė L. Vanagaitė.
Sveikatos.info – https://www.facebook.com/kaipsveikagyventi/
