14.5 C
Molėtai
Šeštadienis, 12 birželio, 2021

Didžiausios visų laikų pandemijos: kas padėjo jas įveikti?

Ar jau skaitėte?

Skaitomiausi

Saulius Čaplinskas. Nuotrauka D .Umbraso.

Viduramžiais blogos higienos ir sanitarijos sąlygos, karai ir badas buvo įvairių ligų plitimo priežastis. Tuomet kovai su infekcinėmis ligomis nebuvo nei vakcinų, nei vaistų, tad pagalba sergančiam asmeniui buvo tik slauga. Profesorius Saulius Čaplinskas išskiria didžiausias visų laikų pandemijas, palikusių ryškų pėdsaką žmonijos istorijoje ir atskleidžia, kurių ligų galėjome išvengti.

Kalbėdamas apie didžiausius visų laikų ligų protrūkius, prof. S. Čaplinskas, pirmiausia išskiria raupų – ūmios, itin užkrečiamos, dažnai mirtimi pasibaigiančios virusinės ligos – epidemiją. Pasak jo, ji buvo viena baisiausių žmonijos istorijoje.

 

„XX a. nuo raupų mirė 300–500 mln. žmonių. Ypač retai išgyvendavo užsikrėtę vaikai. 1967 m. Pasaulio sveikatos organizacija pranešė, kad tais metais nuo šios ligos mirė 2 mln. žmonių. Dar po dešimtmečio buvo paskelbta, jog raupai išnaikinti“, – sako prof. S. Čaplinskas.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nuo 1980 m. natūraliai kilusių raupų atvejų nebuvo. Profesoriaus teigimu, kovojant su raupais svarbiausi buvo du etapai.

„Pirmasis etapas, lėmęs raupų išnaikinimą – skiepų išradimas XVIII a. pabaigoje. Antrasis – XX a. antroje pusėje pasaulyje įgyvendinta masinė raupų išnaikinimo programa. Šie veiksmai padėjo pasiekti tai, kad šiemet minime raupų išnaikinimo 40-metį – tai buvo pirmoji pasaulyje liga, nugalėta skiepais“, – pasakoja prof. S. Čaplinskas.

Gripo virusas: tada ir šiandien

Nuo XX a. pradžios žmonija susidūrė su 4 gripo pandemijomis. Pirmasis buvo ispaniškasis gripas, nusinešęs daugiau kaip 20 mln. žmonių gyvybių, vėliau – Azijos gripas, nuo kurio mirė daugiau kaip 1 mln. žmonių, Honkongo gripas, pareikalavęs daugiau kaip 1 mln. žmonių gyvybių ir naujasis A gripas, nuo kurio mirė iki 400 tūkst. žmonių.

Pastarojo gripo pandemiją PSO paskelbė 2009 m. Tais pačiais metais Lietuvoje buvo pastebėtas staigus sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis pakilimas, kai sergamumas 2–3 kartus viršijo įprastą daugiametį sergamumo lygį.

Pasak profesoriaus, Lietuvoje pandemijos sezono metu nuo A H1N1 gripo atmainos mirė 23 žmonės. Kovojant su šiuo gripu buvo sukurta pandeminė gripo vakcina, kuri tapo veiksmingiausia profilaktikos priemone.

Dabar dėl gripo viruso savybės mutuoti kiekvienas gripo sezonas yra nenuspėjamas. Prof. S. Čaplinsko teigimu, kasmet sunku prognozuoti, kokia gripo viruso mutacija cirkuliuos tą sezoną, koks bus sergamumo lygis, kiek asmenų reikės paguldyti į ligoninę ar kiek bus mirties atvejų.

„Gripo epidemijos Lietuvoje skelbiamos kiekvienais metais siekiant pristabdyti viruso plitimą ir sumažinti jo žalą visuomenės sveikatai: sergamumą, mirtingumą, komplikacijų dažnį ar nedarbingumą. Gripo epidemiją nusprendžia skelbti kiekviena savivaldybė individualiai“, – sako prof. S. Čiaplinskas.

Epidemijos, kurių galėjome išvengti

Prof. S. Čaplinskas prisimena ir pastarųjų dešimtmečių įvairių ligų epidemijas, kurios palietė Lietuvos gyventojus. Tiesa, kai kurių buvo galima išvengti, kadangi jų protrūkį lėmė sumažėjusios skiepijimo apimtys.

Pavyzdžiui, nuo 1956 m. Lietuvoje pradėjus įgyvendinti planinį vaikų skiepijimą nuo difterijos, sergamumas šia liga žymiai sumažėjo. Vėliau ilgus metus susirgimų difterija nebuvo registruojama ar registruoti tik pavieniai atvejai. Tačiau 1990 m. kilo difterijos epidemija Rusijoje ir kitose buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse, įskaitant ir Lietuvą.

„Šis protrūkis kilo dėl padidėjusio populiacijos imlumo difterijai, kurį nulėmė mažos vaikų skiepijimo apimtys, nevykdoma suaugusiųjų revakcinacija ir pablogėjusios socialinės sąlygos. Rusijoje ir kitose buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse epidemijos laikotarpiu buvo registruota daugiau nei 157 tūkst. difterijos atvejų ir 5 tūkst. mirčių, tačiau vykdant intensyvias skiepijimo kampanijas epidemija buvo suvaldyta“, – sako prof. S. Čaplinskas.

Jis primena ir pernai Lietuvoje registruotą tymų protrūkį, didžiausią per pastarąjį dešimtmetį, kuomet susirgo 834 asmenys. Šią situaciją taip pat lėmė nepakankamos ir vis mažėjančios skiepijimo apimtys.

„Daugumos suaugusiųjų tymais skiepijimo būklė buvo nežinoma, o didelė dalis vaikų – neskiepyti. Siekiant suvaldyti tymų protrūkį buvo imtasi įvairių priemonių, tačiau pagrindinė iš jų – nacionaliniu lygiu inicijuotos socialinės imunoprofilaktikos kampanijos“, – sako prof. S. Čaplinskas.

Sveiko senėjimo rekomendacijos

Vakcinos. Nuotrauka iš Pexels.com

Vakcinacija yra ne tik vienas iš didžiausių laimėjimų sveikatos priežiūros srityje, bet ir viena ekonomiškiausių sveikatos priežiūros intervencijų. Kasmet skiepai padeda apsaugoti 2,7 mln. žmonių nuo tymų, 2 mln. – nuo naujagimių stabligės ir 1 mln. žmonių nuo kokliušo. Taip pat Europoje skiepijant nuo sezoninio gripo kasmet apsaugoma apie 2 mln. asmenų.

„Skiepais šiandien galime apsaugoti ne tik pasiskiepijusius asmenis. Plačios vakcinacijos apimtys leidžia sudaryti kolektyvinę apsaugą – paskiepijus pakankamą visuomenės dalį galima suvaldyti tam tikras ligas ir užkirsti kelią jų plitimui. Tai taip pat turi didžiulę įtaką sveikatos priežiūros lėšų taupymui, gydymui ir net visos šalies ekonomikai. Sistemingas visuomenės vakcinavimas leidžia ne tik pagerinti gyvenimo kokybę, bet ir saugoti kiekvieno žmogaus sveikatą bei gyvybę“, – sako Agnė Gaižauskienė, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorė.

Pasak prof. S. Čaplinsko, visuomenė turėtų skirti didesnį dėmesį visiems skiepams, kadangi šiandien vakcinomis galime kontroliuoti daugiau nei 25 ligas.

„Pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, PSDF lėšomis vaikai skiepijami nuo 14 vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų. Visos ligos į skiepijimų kalendorių įtrauktos ne šiaip sau, o atsižvelgiant į jų pavojingumą ir ilgametę patirtį bei tarptautinių organizacijų rekomendacijas“, – sako prof. S. Čaplinskas.

Dėl matomų demografinių pokyčių visuomenėje, pailgėjusios žmonių gyvenimo trukmės ir medicinos mokslų pasiekimų, įvairių rizikos grupių suaugusių skiepijimas turėtų būti reikšmingesnis, siekiant juos apsaugoti nuo užkrečiamųjų ligų. Sveikas senėjimas – tai visą gyvenimą trunkanti prevencinių priemonių praktika, tokių kaip sveika mityba, fizinis aktyvumas, reguliarūs sveikatos patikrinimai ir vakcinacija.

„Žmogui senstant tiek bendras imunitetas, tiek imunitetas tam tikroms ligoms silpnėja. Suaugusių asmenų vakcinacija – neatsiejamas sveiko senėjimo komponentas. Dažniausios vakcinomis valdomos infekcijos suaugusiems yra gripas, pneumokokinė infekcija, juosiančioji pūslelinė, kokliušas, hepatitas B ir erkinis encefalitas“, – primena prof. S. Čaplinskas.

Vasaros klasika tapę šaltibarščiai – kitaip: išbandykite receptus su vėžių uodegėlėmis, pagardinkite feta

Vasaros lietuviai neįsivaizduoja be šaltibarščių ir ši ryškiaspalvė šaltsriubė jau tapo tikra karštos dienos valgiaraščio klasika. Juolab kad šiltąjį sezoną vyrauja tendencija valgyti daugiau lengvesnių ir šviežesnių patiekalų. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos...

Išmokos tėvams, kurių pajamos sumažėjo per pandemiją, bus skaičiuojamos palankiau

Seimas priėmė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas (projektas Nr. XIVP-509(2), kuriomis nutarta palankiau skaičiuoti motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas tėvams, kurių draudžiamosios pajamos sumažėjo dėl prastovų per pandemiją. N24.lt - NAUJAS! Pagal priimtas naujas...

Laimingi vaikai – laimingi tėvai: kaip išsirinkti mažamečiui tinkamiausią darželį?

Šeimos stengiasi, kad jų mažamečiai laiką leistų aplinkoje, kurioje būtų puoselėjamos priimtinos vertybės, ugdomi socialiniai įgūdžiai bei įgyjamos naujos žinios. O visų šių dalykų vaikai sėkmingai mokosi ne tik namuose, bet ir darželyje. Atėjus...

Tai mokėti privalo kiekvienas: pradinis suaugusio žmogaus gaivinimas (video)

„Laiku suteikta pirmoji pagalba gali išgelbėti žmogaus gyvybę, tačiau stresinėse situacijose dažnas pasimeta arba visiškai neprisimena, kaip tai reiktų atlikti teisingai. Tam, kad nelaimės akivaizdoje būtų galima iš karto imtis gaivinimo veiksmų, pravartu nuolat...

Dietistė V. Kurpienė: šviežias daržoves valgydami tik vasarą, darome esminę klaidą

Nors vasara daugumą įkvepia savo valgiaraščius vis dažniau papildyti šviežiomis daržovėmis, visgi pastarąsias valgyti vertėtų ne tik šiltuoju sezonu, bet ir visus metus. Apie tai kalbanti dietistė Vaida Kurpienė pabrėžia – šių produktų nauda...

Su gyvybės draudimu vaikų ateičiai kauptų trečdalis lietuvių

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa atskleidė, kad vaikų mokslams ir kitiems poreikiams per gyvybės draudimą kaupia arba ketina kaupti 31 proc. Lietuvos gyventojų. Dažniau „taip“ kaupimui vaikų poreikiams...

Horoskopai birželio 8 dienai

AVINASViena iš tų romantiškų dienų jūsų gyvenime - išgyvensite puikiausias valandas su savo svajonių partneriu. Nebijokite parodyti kitiems žinias, kurias esate sukaupęs. Iš tiesų nėra jokios būtinybės tai slėpti. Sapnų reikšmės JAUTISTurėsite padaryti svarbų sprendimą. Situacija...

Kas startavo Vilniaus oro uoste?

Kalendorinė vasara Lietuvos oro uostuose prasidėjo itin aktyviai. Jau per pirmąją birželio savaitę visuose Lietuvos oro uostuose startavo net 24 tiesioginių skrydžių maršrutai, o iki mėnesio pabaigos planuojama, jog vyks apie 80 maršrutų. Anot...

Ryžių gidas: kaip išsirinkti tinkamiausius?

Noras pagaminti plovą, sušius, itališką daugiaryžį ar tiesiog išsivirti ryžių kaip garnyrą prie mėsos kepsnio, žuvies ar troškinio neretam priverčia pasukti galvą, kokios rūšies ryžius rinktis. Parduotuvėse šių kruopų įvairovė didžiulė, todėl verta atkreipti...

Kaip išvengti sukčiavimo atliekant mokėjimus internetu?

Nuotolinis darbas ir populiarėjančios darbostogos leidžia darbo vietą perkelti ne tik į sodybas ar pajūrį, bet ir bet kurią pasaulio vietą, kur yra interneto ryšys. Elektroninėje erdvėje pirkdami ir atlikdami mokėjimus vartotojai neišvengiamai susiduria...

Šiandien aukščiausia temperatūra 23–28, pajūryje 20–22 laipsniai šilumos.

Šiandien kai kur, didesnė tikimybė rytiniuose rajonuose, trumpai palis, galima perkūnija. Aukščiausia temperatūra 23–28, pajūryje 20–22 laipsniai šilumos. Sudoku Online: Žaisti sudoku internete Birželio 8-os dieną vietomis trumpai palis, kai kur su perkūnija. Temperatūra naktį 9–14,...

Horoskopai birželio 7 dienai

AVINASPagaliau turėsite bent kokios naudos iš reikalų, kurie iki šiol tik slėgė ir vargino. Ateities perspektyvos staiga taps kur kas aiškesnės. Nepasiduokite pagundai visą vakarą prasivolioti ant sofos priešais televizorių. Sapnų reikšmės JAUTISAplinkinių ketinimai tikrai geri,...

Beveik kas antras dviratininkas ir paspirtuko vairuotojas – be šalmo

Naujausi tyrimai rodo, kad du iš trijų Lietuvos gyventojų važinėja dviračiais arba paspirtukais, tačiau beveik kas antras, naudodamasis šiomis transporto priemonėmis, nesideda šalmo. Draudikai atkreipia dėmesį, kad šylant orams auga ir traumų, susijusių su...

Svajonių būsto paieškos – kuo lietuvių pasirinkimai skiriasi nuo Baltijos kaimynių ir skandinavų?

Turėti savo poreikius atitinkančius namus yra daugelio siekiamybė ir tikslas. Tačiau skirtingų žmonių suvokimas apie svajonių namus dažnai skiriasi – ypač, kai kalbama apie skirtingų šalių gyventojus. Darnios miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT...