Nors nuo reikalavimo privalomai gyvenamuosiuose būstuose įsirengti autonominį dūmų detektorių praėjo jau beveik treji metai, lietuviai vis dar linkę rizikuoti savo pačių sveikata ir gyvybe. Draudimo bendrovės Baltijos šalyse atlikta apklausa rodo, kad net 20 proc. Lietuvos gyventojų namuose neturi dūmų detektoriaus, dar 15 proc. ir turėdami juo tinkamai nesinaudoja.
Situacija gerokai prastesnė ir su smalkes identifikuojančiais anglies monoksido detektoriais, gesintuvais – jų nenaudoja praktiškai kas antras gyventojas: 46 proc. gyventojų neturi smalkių detektoriaus, gesintuvo – net 53 proc.
Gyventojų abejingumas neramina
Pasak vienos Lietuvoje veikiančios draudimo bendrovės privataus turto produkto vadovo Tomo Sinkevičiaus, iškalbinga statistika kelia nerimą – panašu, kad vis dar didelė dalis žmonių neįžvelgia gaisro, kaip didelės grėsmės.
Apklausos duomenimis, didžiausia problema yra sostinėje ir kituose dideliuose Lietuvos miestuose: Vilniuje dūmų detektoriaus neturi 24 proc. gyventojų, kai kaimo vietovėse šis skaičius yra 15 proc.
Duomenys panašiai pasiskirsto ir kalbant apie smalkių jutiklius, gesintuvus – anglies monoksido detektorius kaimuose žmonės juos linkę įsirengti dažniau (56 proc.) nei didžiuosiuose miestuose (50 proc.), gesintuvai, kaip apsaugos priemonė, taip pat regionuose naudojami dažniau (52 proc.) nei gausiau apgyvendintose vietose (42 proc.).
Detektoriai reikalingi kiekvienuose namuose
„Neretai manoma, kad anglies monoksido detektorius ar gesintuvas aktualus tik privačiuose, malkomis šildomuose namuose, kuriuose yra židinys, krosnis ar dujinis šildytuvas, tačiau toks įsitikinimas – klaidingas. Remiantis draudimo bendrovės statistika, maždaug pusė gaisrų kyla butuose, dauguma jų – dėl elektros sistemų gedimų. Žmogui nuodingas nematomas dujas patalpose identifikuojantis anglies monoksido detektorius gali padėti išsaugoti gyvybę, gesintuvas – namuose esantį turtą, brangius daiktus“, – kalbėjo T. Sinkevičius.
Specialistas taip pat pataria turtą drausti – tokiu atveju, įvykus nelaimei, draudimo bendrovė atlygintų sunaikinto turto žalą. Ir nors emocinės daiktų vertės įkainoti finansiškai veikiausiai nepavyktų, apdraudus būstą galima jaustis saugiau.
Tačiau nereiktų pamiršti, kad vien turėti detektoriaus nepakanka, siekiant užtikrinti efektingą apsaugą, reikia jį reguliariai prižiūrėti.
Išsikrovus baterijai prietaisus nukabina
Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovo Aurelijaus Česūno, bent kartą metuose, o geriausia – kas kelis mėnesius, vertėtų patikrinti ar minėti prietaisai tinkamai veikia, ar veikia gesintuvas, ar neturi kokių nors pažeidimų – tai reglamentuoja ir Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės (BGST).
Jo teigimu, viena dažniausių priežasčių, kodėl susiduriama su problemomis – išsikraunančios prietaisų baterijos. Ir nors visi dūmų signalizatoriai turi baterijos išsikrovimo perspėjimo funkciją ir baigiantis baterijos gyvavimo trukmei pasigirsta šaižus pertraukiamas signalas, dalis gyventojų daro kitą klaidą – užuot pakeitę bateriją, nusprendžia nukabinti patį detektorių.
„Tokiu atveju gyventojas, išgirdęs perspėjimo signalą, turėtų nedelsiant pasikeisti autonominio dūmų signalizatoriaus bateriją. Rinkoje dažniausiai prekiaujama ilgo galiojimo „Long life“ arba įprastomis baterijomis, kurių trukmė – 1–2 metai. Nors autonominių dūmų signalizatorių patikros laikotarpį nustato gamintojas, jis pažymi ir tai, kokią bateriją reiktų naudoti.“ – pasakojo A. Česūnas.
Baltijos kaimynės rūpinasi atsakingiau
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas per pastaruosius trejus metus fiksavo 527 pažeidimus, susijusius su neatlikta gesintuvų patikra, iš jų 140 – 2020 metais (2018 metais buvo fiksuojami 183, 2019-aisiais – 204 pažeidimai). Tai sudaro apie 2 proc. visų nustatomų BGST pažeidimų.
„Atkreipiu dėmesį, kad Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai netikrina individualiuose namuose laikomų gesintuvų, o yra tikrinami tik I-III grupės objektuose laikomi gesintuvai. 2020 metais buvo patikrinta 8711 gyventojų būstų ir nustatyta, kad autonominius dūmų signalizatorius turėjo įsirengę 5254 būstai“, – komentavo A. Česūnas.
Apklausa buvo atlikta ir Latvijoje, Estijoje. Šiose šalyse daugeliu atvejų rodikliai kiek geresni – Estijoje dūmų detektoriaus neturi 5 proc. gyventojų, Latvijoje – 12 proc. Šiaurės kaimynai taip pat dažniau linkę tikrinti detektorių būklę. Latvija Lietuvą lenkia liūdna statistika anglies monoksido detektorių požiūriu – čia prietaisų neturi net 62 proc. gyventojų.
Reprezentatyvią gyventojų apklausą visose Baltijos šalyse draudimo bendrovės „If“ užsakymu atliko „KOG institutas“. Apklausoje dalyvavo 3000 respondentų.
Milda Lomsargienė
Komunikacijos vadovė
„If P&C Insurance AS“ filialas
