0.2 C
Molėtai
Sekmadienis, 28 lapkričio, 2021

Ekspertai: liūdnai pagarsėjusių „Google Play“, „Snapchat“, „CityBee“ duomenų nutekėjimo skandalų buvo galima išvengti?

Ar jau skaitėte?

Skaitomiausi

Pastarųjų savaičių įvykiai, kurių metu buvo nutekinti žinomų Lietuvos bendrovių ir internetinių puslapių klientų duomenys, iškėlė opų klausimą – ar mūsų šalies verslai išties imasi visų įmanomų priemonių savo duomenų saugumui užtikrinti? Antivirusines ir interneto saugumo sistemas diegiančios įmonės „ESET Lietuva“ IT inžinierius Lukas Apynis sako, kad „City Bee“, „Orakulas.lt“, „Darni pora“, „Domenai.lt“ ir kt. nebuvo pirmosios tokios masto programišių aukos Lietuvos istorijoje. Kibernetinio saugumo ekspertai pateikia ekspertines įžvalgas apie duomenų nutekėjimo skandalus Lietuvoje ir apžvelgia pasaulines tendencijas, tarp kurių „T-Mobile“, „Snapchat“, „Microsoft“ „Xbox Live“ ir „Google Play“.



Kompetencijų trūkumas

Kaip teigia IT specialistai ir saugumo ekspertai, Lietuvoje vis dar trūksta supratimo ir elementarių žinių apie kibernetinį saugumą, todėl tokie ir panašūs duomenų nutekėjimo atvejai neturėtų stebinti. „Galime prisiminti kelių metų senumo incidentą, kai buvo pavogta asmeninė vienos grožio klinikos pacientų informacija. Programišiai, įsilaužę į klinikos „Grožio chirurgija“ sistemas, pavogė labai jautrius bendrovės duomenis: pacientų nuotraukas ir kitą asmeninę informaciją apie gydymą. Jie šantažavo įmonę ir, galimai, nukentėjusius pacientus vertė išsipirkti pavogtus duomenis“, – prisimena L. Apynis.

„ESET Lietuva“ IT inžinierius Lukas Apynis

Deja, pasak jo, iš „Grožio chirurgijos“ klaidų pasimokyta nebuvo, o tai aiškiai signalizuoja, jog Lietuvoje vis dar stokojama kompetencijos šiuo ypač svarbiu saugumo klausimu. „Sakyti, kad visas Lietuvos verslo sektorius pilnai neužtikrina savo vidinių sistemų saugumo, tikrai negalima, tačiau didžiausia ir dažniausia problema yra aplaidumas arba mažas domėjimasis saugumu – kompetencijos stoka“, – sako IT inžinierius.

L. Apynio pasiteiravus, ar jau galima daryti bent preliminarius spėjimus, kaip programišiams pavyko gauti įmonių ir internetinių puslapių duomenis, pašnekovas sako, kad yra nemaža tikimybė, jog tai nutiko taip, kaip pats programišius ir sakė – atsitiktinai rado neapsaugotus duomenis. „Kaip jis pats viešai teigė, tiesiog rado neapsaugotus duomenis viename „Citybee“ serverių ir juos pasisavino. Po tyrimo turėtų paaiškėti, kaip viskas buvo iš tiesų. Kaip minėjau, tai būtų aplaidumas ir kompetencijų stoka. Prastai sukonfigūruotas serveris, kuriame buvo saugomi svarbūs klientų duomenys“, – sako specialistas.

Su juo sutinka ir tinklo saugumo sprendimus siūlančios įmonės „Heximus“ IT skyriaus vadovas Tadas Burba, kuris duomenų apsaugos lygį Lietuvoje vertina kaip mažų mažiausiai nepakankamą. „Skaitmenizacijos vystymosi tempai yra spartesni nei gebėjimas įvertinti iš to kylančias grėsmes – tame tarpe ir tinkamą duomenų apsaugą. Daugelis organizacijų vis dar nesugeba įvertinti, kad duomenys yra vienas brangiausių resursų ir jų apsaugai skiria per mažai dėmesio. Nors mes, kaip ir kitos šioje srityje pažengusios šalys, turime visus technologinius įrankius, deja, jų neišnaudojame“, – teigia T. Burba.

Pasaulinės tendencijos

Kaip pasakoja L. Apynis, tokios ir panašios kibernetinės atakos prieš verslą pasaulinėje praktikoje taip pat nėra naujiena. „ESET“ specialistai yra analizavę ne vieną plačiai nuskambėjusį atvejį už Lietuvos sienų. „Turime nemažai tokių situacijų pasaulyje. Vienas iš pavyzdžių, kai iš didelės telekomunikacijų bendrovės – „T-Mobile“ nutekėjo duomenys iš vidaus. Vienas iš darbuotojų pasisavino daugiau nei 1,5 milijono klientų įrašų ir bandė juos parduoti. Po tokių atvejų buvo diegiami DLP (Data Loss Prevention) ir papildomi saugumo sprendimai, samdomos trečiųjų šalių auditavimo ir saugumo įmonės, kurios užsiima įmonių saugumu.

„Heximus“ IT skyriaus vadovas Tadas Burbaš

Kitas pavyzdys būtų vaizdo įrašų ir nuotraukų dalinimosi socialinis tinklas – „Snapchat“. Bendrovė nukentėjo nuo įprasto sukčiavimo – „phishing“ atakos, daugiausia dėmesio skiriant el. laiškui, kurį neva atsiuntė „Snapchat“ vadovas Evanas Spiegelis. Laiške darbuotojų buvo prašoma pasidalinti konfidencialia ir darbo užmokesčio informacija. Suktybės nepastebėję įmonės darbuotojai pasidalino konfidencialiais duomenimis“, – pasakoja „ESET Lietuva“ IT inžinierius.

Panašių atvejų būta ir daugiau. Štai 2015 m. „Chrome“ plėtinys „Webpage Screenshot“, skirtas ekrano kopijoms fotografuoti, nutekino neskelbtinus duomenis iš savo 1,2 milijono vartotojų. Tais pačiais metais „Microsoft“ „Xbox Live“ patyrė kibernetinę ataką, kai buvo „nulaužtas“ saugos sertifikatas, o 2018 m. „Google Play“ internetinėje parduotuvėje buvo aptiktos netikros bankininkystės programos, kurios vogdavo jomis besinaudojančių žmonių kreditinių kortelių duomenis.



„Ir nors tai tikrai plačiai nuskambėjusios istorijos, ne visi, įskaitant ir Lietuvos verslus, iš jų pasimokė, nes vis dar vyrauja neteisinga nuostata – „čia didelės kompanijos, man, tai taip tikrai nenutiks“, – pabrėžia T. Burba.

Skaudžiausias smūgis – reputacijai

Tad, kodėl Lietuvos įmonės vis dar rizikuoja savo duomenų saugumu? T. Burba turi paaiškinimą. „Todėl, kad vis dar nesuvokiame, kad saugumas yra vienas brangiausių išteklių, kurį praradus patiriami ne tik materialiniai, bet ir reputaciniai nuostoliai. Tai sąlygoja kultūriniai ypatumai – beveik niekada nekreipiame dėmesio, kol nenukenčiame asmeniškai. Nepakankamas įvertinimas kyla iš to, jog Lietuvoje dar nėra susiformavusi praktika, kas tiesiogiai įtakoja nepageidaujamas pasekmes“, – teigia IT specialistas.

Anot jo, nutekėjus įmonės duomenims, kyla gausybė nemalonumų, tačiau esminės problemos yra dvi: įmonės veiklos paralyžiavimas ir labai stiprus smūgis reputacijai. „Pirmuoju atveju, įvykus incidentui, įmonė gali prarasti intelektinius duomenis – „know-how“, nuo kurių gyvybiškai priklauso organizacijos veiklos procesai. Antru atveju, tikėtina, patirti reputacinius nuostolius. Krizės valdymas pareikalauja keleriopai didesnių išlaidų, nei investicijos į duomenų saugumą. Taipogi, organizacijoms grės ir baudos. Abiem atvejais gali iškilti organizacijos egzistencijos grėsmė“, – neabejoja T. Burba.

Tuo metu patys programišiai, kaip aiškina pašnekovas, neteisėtai gautus duomenis dažniausiai naudoja šantažui, siekiant gauti piniginę naudą. „Pagrindinis programišių tikslas yra pasipelnymas. Pavogti duomenys naudojami įmonei šantažuoti siūlant juos išsipirkti, gali būti pasiūlyti įsigyti konkurentams arba parduoti viešai, tokiu būdu suduodant smūgį pasitikėjimu įmone“, – pasakoja T. Burba.

Bando keltis iš žiemos miego

Visgi, kibernetinėms atakos dažnėjant ir mūsų šalyje, pasak T. Burbos, Lietuvos bendrovės po truputį pradeda rodyti gyvybės ženklus duomenų saugumo srityje. „Po pastarųjų įvykių šalyje juntamas verslo susidomėjimas duomenų apsaugos sprendimais. Padaugėjo įmonių, norinčių atlikti duomenų saugos auditą bei įvertinti galimybes, siekiant sustiprinti saugumą. Susidomėjimas vertinamas teigiamai, tačiau vien padidėjusio susidomėjimo neužtenka. Darbuotojai skuba keisti slaptažodžius, tačiau daugelis organizacijų netikrina ar pati sistema yra neprieina tretiesiems asmenims“, – sako „Heximus“ IT skyriaus vadovas.

Visgi, pasak jo, vieno sprendimo užtikrinti kibernetinį saugumą – nėra, todėl yra būtinas kompleksinis įmonių požiūris į duomenų apsaugą. „Reikia stiprinti tinklo apsaugą, pasitelkiant saugumo sprendimų siūlomus produktus ir priemones, pasirūpinti tik autorizuotu priėjimu prie duomenų bei perduoti duomenis tik saugiais kanalais. Nuolatos daryti atsargines duomenų kopijas į saugias lokacijas bei skirti atitinkamą dėmesį darbuotojų, dirbančių su duomenimis, kvalifikacijos ir kompetencijos stiprinimui. Testuoti darbuotojų atsparumą, periodiškai vykdant įimituojamas „phishing‘o“ atakas. Laikantis šių rekomendacijų, galima tikėtis ilgalaikių rezultatų“, – tikina T. Burba.

Labai dažnai duomenų vagystės nutinka dėl žmogiškosios klaidos, todėl, kaip sako L. Apynis, įmonėms, norinčioms būti tikroms dėl savo duomenų saugumo, ne tik svarbu rinktis patikimas apsaugos sistemas, bet ir investuoti ir į pačių darbuotojų apmokymą. Rizikų, pasak specialisto, išlieka ir naudojant gamintojo įdiegtas apsaugas arba nemokamas antivirusines programas. „Pastarosios neturi tam tikrų svarbių funkcijų ir gali pavėluotai aptikti kenkėjiškas programas, kai jos būna jau atlikusios savo darbą. Todėl vienas iš efektyviausių būdų apsisaugoti – pažangios saugumo programinės įrangos arba naujos kartos antivirusinės programos naudojimas“, – teigia L. Apynis.

Neringa Žemaitė
ESET Prekės ženklo vadovė
ESET Lietuva

Horoskopai lapkričio 28 dienai

AVINASNebūkite egoistas, pagalvokite ir apie kitų gerovę. Galbūt šiandien prisiminkite kokį vienišą visų užmirštą giminaitį. Apskritai diena labai tinkama tvarkyti įvairiausius asmeninius ar šeimos reikalus. JAUTISĮ jūsų gyvenimą netikėtai įsiverš senas, jau beveik pamirštas pažįstamas....

Sinusitas ir COVID-19: panašūs simptomai gali suklaidinti

Sloga, sinusitas bei COVID-19 infekcija – glaudžiai susiję susirgimai, kurie gali būti panašūs savo simptomais, dėl to dažnai būna sunku juos atskirti. Konsultuodami pacientus gydytojai nuolat pastebi, kad pacientus vargina sloga, karščiavimas, kosulys, tačiau...

Ką gyvybės draudimo klientams svarbu žinoti apie investavimo kryptis ir grąžą?

Gyvybės draudimas yra svarbi tripakopės pensijų sistemos dalis, kuria dažniausiai naudojasi gyventojai, neturintys specialių investavimo žinių ir didesnės investavimo praktikos. Naujai sudarantys gyvybės draudimo sutartis klientai, kurie neturi investavimo patirties, tik į akcijas investuojančių...

Nuo gruodžio 1 d. keičiasi testavimas mobiliuose punktuose

Nuo gruodžio 1 d. keičiantis privalomo darbuotojų testavimo ir Galimybių paso išdavimo tvarkoms, mobiliuose punktuose nebebus atliekami greitieji antigeno testai. Asmenų, kurie greitajam antigeno testui atlikti mobiliuose punktuose yra užsiregistravę po gruodžio 1 d.,...

Šiandien sniegas, šlapdriba, pietrytiniuose rajonuose pereinanti į lietų

Šiandien daugelyje rajonų numatomi krituliai: sniegas, šlapdriba, pietrytiniuose rajonuose pereinanti į lietų. Vakariniuose ir šiauriniuose rajonuose kai kur snigs smarkiai, susidarys šlapio sniego apdraba, bus slidu. Aukščiausia temperatūra 0–3 laipsniai šilumos. Sudoku Online: Žaisti sudoku...

Lenktyninkas D. Butvilas: gyvybę galinčių išsaugoti patarimų svarbą įvertina ne visi

Eismo įvykiai neretai įvyksta ne vien dėl kelių eismo ženklų ir taisyklių nepaisymo. Tai priklauso ir nuo kitų priežasčių, tokių kaip vairuotojo atliekami pašaliniai darbai ar chaosas salone, kad ir dėl netinkamai gabenamų daiktų,...

Horoskopai lapkričio 27 dienai

AVINASJūsų finansai leidžia jums jaustis laisvam. Praleiskite savaitgalį smagiai ir nepamirškite senų draugų. Nuotykius juk mėgstate, o šiandien neteks jų toli ieškoti. JAUTISNedidelis flirtas gali labai paįvairinti jūsų savaitgalį. Tik būkite toks pat draugiškas ir...

Kelininkai: vairuotojai ypatingą budrumą turi išlaikyti atokesniuose keliuose

Iškritus pirmajam sniegui, šalies kelius prižiūrinti įmonė „Kelių priežiūra“ sako, kad kelių priežiūros darbus užtikrino, yra pasiruošusi žiemai ir atkreipia dėmesį, kad valstybinių kelių priežiūra atliekama vadovaujantis reglamentais, apibrėžiančiais, kada ir kokie darbai turi...

Pareiginės algos bazinis dydis didės 4 eurais

Seimas nusprendė 4 eurais (iki 181 eurų) didinti pareiginės algos bazinį dydį. Šis dydis taikomas apskaičiuojant valstybės tarnautojų, pareigūnų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, politikų ir teisėjų darbo užmokestį. „Nustačius minėtą dydį, valstybės politikų,...

Savaitgalį dėl sniego ir šlapdribos orų sąlygas bus sudėtingos

Lapkričio 26-os dieną šiaurės vakarinėje šalies pusėje protarpiais krituliai, daugiausia lietus. Vėjas pietvakarių, pietų, 8–13 m/s, pirmoje dienos pusėje pajūryje gūsiai iki 17 m/s. Aukščiausia temperatūra 2–7 laipsniai šilumos. Intelektinis žaidimas internete Lapkričio 27 d. krituliai,...

Namų kvapų gamintojai: lietuviai yra neabejingi Azijos aromatams

Pandemijos metu namuose praleidžiame daugiau laiko, todėl jaukios aplinkos kūrimui ėmėme skirti daugiau dėmesio. Parfumerijos gamintojai pastebi, kad pastaraisiais metais Lietuvoje itin išpopuliarėjo namų kvapai. Jų kūrėjai jau spėjo įsitikinti, kad lietuviai yra pavergti...

Prieš vaiką smurtavę vaiko motina ir jos sugyventinis lieka nuteisti

Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje dėl piktnaudžiavimo tėvų teisėmis ir nesunkaus vaiko sveikatos sutrikdymo konstatavo, jog moters kaltė dėl abiejų nusikalstamų veikų įrodyta. Moters sugyventinį dėl piktnaudžiavimo tėvo teisėmis išteisino, bet...

Vežėjų gvildenamas galvosūkis: kaip nepakliūti į sankcijų Baltarusijai pinkles

Kai dėl nesąžiningų prezidento rinkimų ir režimo kritikų persekiojimo Europos Sąjunga (ES) Baltarusijai įvedė sankcijas, gerokai pasikeitė ir Lietuvos vežėjų kasdienybė. Nors šie turėtų būti atsakingi tik už prekių pervežimą į kitas šalis, tačiau...

Organizmui trūksta jodo: apie pavojų sveikatai išduoda ne tik šąlančios kojos

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, net trečdalis žmonijos kenčia dėl jodo trūkumo. Jodo neturinčiose žemėse gyvenantiems lietuviams ypač trūksta šio mikroelemento. Tačiau dažnas neįsiklauso į organizmo siunčiamus signalus. Sveikatos specialistai siūlo išmokti atpažinti organizmo...
spot_img
spot_img