Pusryčiai – svarbiausias dienos maistas, kuriuo, perfrazavus garsiąją kinų patarlę, nereikėtų dalintis nei su draugu, nei su priešu. Pasak mitybos specialistės Vaidos Kurpienės, tinkamai parinkti pusryčių patiekalai gali ne tik suteikti vertingos energijos dienai, bet ir padėti pagerinti savijautą. Kaip pavyzdį V. Kurpienė pateikia avižas – ekspertės teigimu, iš avižų pagamintuose produktuose naudos žmogaus organizmui apstu, todėl juos vartoti rekomenduojama bent keliskart per savaitę.
Pasak mitybos specialistės V. Kurpienės, visų pirma avižos žmogaus organizmui užtikrina ilgalaikį sotumo jausmą, taip pat suteikia vertingos energijos, žūt būt reikalingos kiekvienai produktyviai dienai, pojūtį.
Mitybos specialistė Vaida Kurpienė.
„Savo sandaroje avižos turi daug vertingų angliavandenių, taip pat baltymų, kurių 100 g avižų grūdų yra net 16,9 g. Svarbu ir tai, kad avižos turi žemą glikeminį indeksą – laiko tarpą, per kurį kraujyje pakyla gliukozės koncentracija, žymintį rodiklį. Todėl suvalgius avižų ar iš jų pagamintų produktų žmogaus organizmas energija aprūpinamas kelioms valandoms, tiek pat laiko žmogus jaučiasi sotus, tačiau neapsunkęs“, – aiškina V. Kurpienė.
Vertingų medžiagų – apstu
Taip pat, pasak ekspertės, siekiant pagerinti savijautą ypač vertingos yra avižų sandaroje aptinkamos vandenyje tirpiosios skaidulos, kurių 100 g avižų yra net 10,6 g, ir „specifiniai“ angliavandeniai, vadinami beta gliukanais.
„Šie elementai teikia plika akimi dažnai nematomą, tačiau žmogaus savijautai didelę įtaką turintį poveikį. Pavyzdžiui, padeda mažinti cholesterolio kiekį kraujyje, todėl padeda gintis nuo širdies ir kraujagyslių ligų, prisideda reguliuojant gliukozės kiekį kraujyje, padeda stiprinti imunitetą, todėl tarsi gina nuo peršalimo ir kitų susirgimų, padeda slopinti uždegiminius procesus ir alergines reakcijas, taip pat – kovoti su lėtiniu nuovargiu“, – vardija V. Kurpienė.
Galiausiai, siekiant pagerinti savijautą, avižas ir avižinius produktus, pavyzdžiui, iš 100 proc. avižų pagamintą porcijinę duonelę „Laba Aviža“ ar avižinę „Laba Aviža“ sumuštinių duoną, verta valgyti ir dėl avižose esančių vitaminų, taip pat mineralų gausos.
„Avižų sandaroje gausu vitaminų B1, B2, B6 ir K, karoteno ir organinių rūgščių, tokių kaip pantotenas, oksalas, erukas ir kitos, įvairių antioksidantų ir mineralų. Pavyzdžiui, geležies, kuri žmogaus organizme padeda užtikrinti sklandžią deguonies apykaitą, mangano, kuris vertingas siekiant pagerinti medžiagų apykaitą, ar magnio, kuris tiesiog būtinas sklandžiai nervų sistemos veiklai užtikrinti“, – sako V. Kurpienė.
Pusryčiams – ne tik košė
Pasak mitybos specialistės, avižas ar iš jų pagamintus produktus rekomenduojama vartoti reguliariai, patogiausia jų skanauti per pusryčius ar pietums, jei tik jaučiamas noras pasisemti daugiau energijos. Nors dažniausiai avižas žmonės renkasi valgyti košės pavidalu, V. Kurpienė sako, kad šiandien variantų, kaip paskanauti avižų skirtingomis formomis, apstu.
„Pavyzdžiui, idealus variantas – „Laba Aviža“ porcijinės duonelės, pagamintos iš 100 proc. avižų, sumuštinis su pasirinktomis mėgstamomis traškiomis daržovėmis ir sūdyta lašiša, arba mėgstantiems pavalgyti kiek įmantriau – avižinė duona su burokėlių paštetu, silke ir špinatais. Svarbiausia tėra tinkamai pasirinkti ingredientus, kad pasisėmus energijos visa diena galėtų tapti laba“, – sako V. Kurpienė.
Sveikatos.info – https://www.facebook.com/kaipsveikagyventi/
