4.2 C
Molėtai
Sekmadienis, 24 sausio, 2021

Kaip apsaugoti save ir vaikus nuo melagingų naujienų

Ar jau skaitėte?

Melagingos žinios ir naujienos (angl. fake news) nėra naujas reiškinys, jis siejamas su masinių informacijos priemonių sklaida ir propaganda. Tačiau pasikeitusi ir į socialines medijas persikėlusi informacijos perdavimo funkcija palengvino melagingų naujienų skleidimo būdus ir leido pakeisti jų formą taip, kad kartais net nesusimąstome, jog patys prisidedame prie tokios naujienos plitimo.

„Toks kiekis informacijos, kuris egzistuoja ir kuriamas šiandien, negali būti patikrintas – tai tiesiog neįmanoma. Nenuostabu, kad ir mums, tų naujienų „vartotojams“, nelieka laiko įsigilinti, ar pateikiami tikri faktai, ar melaginga žinia, kuria kažko tikslingai siekiama. Už kiekvienos informacijos slypi koks nors interesas. Ir net tie patys jaunosios kartos pamėgti memai turi konkretų tikslą, tačiau kuo turinys atrodo labiau nerimtas, nekaltas ir bereikšmis, tuo mažiau jiems keliamas įtarimas“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto dekanė doc. dr. Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė.

Melagingos naujienos įgauna įvairias formas

Melagingų naujienų, dar vadinamų „melagienomis“, reiškinys dabar yra itin aktualus. „Vienas iš melagingų naujienų tikslų – pinigai, todėl jos gali siekti pritraukti kuo daugiau paspaudimų (angl. clicks). Tokios melagienos naudoja apgaulingas, skandalingas antraštes, kurios siekia padidinti lankytojų skaičių, o tekste būna paneigiamos. Tokia taktika naudojama ir vaizdo įrašų turinyje, kai ant užsklandos uždedama su turiniu nesusijusi, bet dėmesį atkreipianti nuotrauka“, – apie melagingų naujienų rūšis pasakoja ekspertė.

Ji taip pat mini ir melagingas naujienas, kuriose slypi strategiškai apgalvotos žinutės. „Kartais melagingos naujienos gali labai tikslingai atliepti mūsų vertybes, ypač kai pasitelkiami itin rimti atvejai, pavyzdžiui, kai kalbama apie smurtą prieš moteris, nukentėjusius vaikus ar pan. Suveikia mūsų atjauta, gailestis ir siekdami išreikšti palaikymą, net nesigilinę į tos naujienos tikrumą, mes ja dalinamės ir skleidžiame toliau“, – atkreipia dėmesį Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė.

Lengvas grobis – jaunoji karta

VGTU docentė akcentuoja, kad norint nepasiklysti tarp melagingų ir tikrų naujienų srauto, reikalingas kritinis mąstymas bei medijų raštingumas, kurio ugdymas padeda atsirinkti bei suvokti, kaip reikia saugiai naudotis informacijos šaltiniais. „Per keletą metų mes jau įpratome teisingai suvokti reklamą ir neapsigauti, aklai ja netikėti, tačiau iššūkių kelia turinio rinkodara, o lengviausiu jos grobiu tampa jauni žmonės. Kai apeliuojama į jiems įdomius, aktualius, naujus dalykus, pavyzdžiui, kai minimi bitkoinai ar kitos kriptovaliutos, kai kalbama apie greitą bei lengvą praturtėjimą, o apie tai informacija dalinasi populiarus, daug sekėjų turintis influenceris – jaunimas lengvai patiki ir įsitraukia“, – sako Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė.

Specialistė akcentuoja, kad jauni žmonės traukiasi iš Facebook‘o, jiems darosi įdomesni kiti socialiniai tinklai – vietos, kur karaliauja vaizdo įrašų turinys: Youtube, Instagram, Snapchat, Tik Tok (Musical.ly). „Šių tinklų vidutinio ar vyresnio amžiaus vartotojai dar nėra įsisavinę. Dėl to vyksta atotrūkis – kai patys nesidomime, nesinaudojame tai ir nežinome, kuo gyvena šiuolaikinis jaunimas“, – pabrėžia ji. O įsitraukti yra labai svarbu, nes tėvai bei artimieji gali prisidėti prie jaunosios kartos medijų raštingumo bei kritinio mąstymo ugdymo.

Medijų raštingumą bei kritinį mąstymą gali ugdyti ir tėvai

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto dekanė doc. dr. Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė.

Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė sako, kad visiškai sukontroliuoti jaunų žmonių internete stebimo turinio nepavyks, uždrausti – taip pat. Tai ką daryti? „Kad jaunimas išmoktų kritiškai vertinti gaunamą turinį, būtina ugdyti jų kritinį mąstymą. Tai galima daryti kartu su vaikais žiūrint jiems įdomų turinį ir diskutuojant, keliant klausimus. Kartu ieškant atsakymų bei alternatyvų, sukuriama galimybė pamatyti kelias fakto ar įvykio puses, išgirsti kelias nuomones. Naudinga pasiūlyti patikimų faktų tikrinimo šaltinių“, – patarimais dalinasi VGTU docentė.

Ji siūlo kartu su vaiku žiūrint jam įdomų turinį paklausti jo nuomonės, kodėl mėgstamo turinio kūrėjas tai daro, kodėl jam tai naudinga, kiek jis iš to uždirba? Pasvarstyti, ar jam tai lengvai pasiseka, kodėl? Galima pažaisti simuliuojant scenarijus ir kartu pasvarstyti: kas būtų, jei patikėtume ir padarytume taip, kaip iš mūsų norima bei tikimasi; o jei pasidalintum žinute – kaip ji galėtų paveikti kitus?

Kitas būdas – žaidybinė forma, kai pasitelkiant technologijas vaikui duodamos užduotys: pavyzdžiui, prašoma surasti informacijos, kas nutiktų ateityje, jei mes nerūšiuotume šiukšlių arba į kokį žinomą žmogų norėtų būti panašus, koks jo kelias link žinomumo, kokių konkrečių veiksmų vaikas turėtų imtis, kad taptų panašus ir t.t. „Žinoma, užduotis reikėtų pritaikyti pagal amžių, surasti temas, kurios aktualios vaikui. Kartais net sunku patikėti, kaip „Google“ gyvenantys“ vaikai iš tikro nemoka ieškoti informacijos, nesugeba naudotis paieška. Tėvai gali to pamokyti, kartu papasakoti apie patikimus ir nepatikimus informacijos šaltinius, pavyzdžiui, pakalbėti apie „Vikipediją“, pabandyti patikrinti ten esančią informaciją kituose šaltiniuose“, – siūlo Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė.

Mokyti medijų raštingumo nėra lengva, bet labai svarbu

Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė pripažįsta, kad toks darbas su vaiku nėra lengvas, tam reikia didelės kantrybės, o rezultatai nėra greitai pastebimi. „Ypač reikia nenusiminti, jei vaikai pradeda ginčytis – tai reiškia, kad jie galvoja, jiems kyla pyktis, kad kažkas yra kitaip, nei jie buvo įsitikinę. Bet su jais kalbėti, diskutuoti, tai daryti po truputį, vis grįžtant prie šios temos – būtina ir rezultatų galima pasiekti. Aš tikiu vaikų protingumu – jie tikrai supras ir sugebės patys atsirinkti“, – sako Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė.

Jei vis tik reikia pagalbos ugdant vaikų medijų raštingumą, VGTU dekanė siūlo dalyvauti VGTU rengiamuose atvirų paskaitų cikluose, kur susirenka mokytojai, dėstytojai, studentai, tėvai ir moksleiviai, įsitraukia visuomenėje žinomi žmonės, kuriantys medijų turinį ir atvykstantys pasidalinti savo žiniomis bei patirtimis.

Daugiau apie melagingas naujienas galima sužinoti ir rugsėjo 6–7 d. Birštone vyksiančiame diskusijų festivalyje „Būtent!“, kur VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto dekanė Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė įsitrauks į šeštadienį vyksiančią diskusiją „Melagienos – kaip atpažinti, kaip nesidalinti?“.

Agnė Augustinaitė
Ryšių su visuomene skyriaus specialistė
Vilniaus Gedimino technikos universitetas

 

Sveikatos centras informuoja apie koronavirusinės infekcijos situacija Lietuvoje

Per praėjusią parą izoliuoti 1807 asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 72 865 asmenys. Sveikatos.info - Tai idomu! Atvejų, kai asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, t. y. epidemiologinių tyrimų...

Dantų protezavimas nemokamai ir paprastesnė gavimo tvarka

Dantų praradimo problema Lietuvoje yra ganėtinai opi – apie 30% vyresnių nei 65 metų amžiaus lietuvių neturi savų dantų. Netekus kelių ar visų dantų vyksta negrįžtami biologiniai pokyčiai: nyksta žandikaulio kaulas, keičiasi sukandimas, krypsta...

Ketvirtadienį žuvo du eismo dalyviai

Sausio 21 d., ketvirtadienį, pirminiais duomenimis, žmonės nukentėjo 5-iuose eismo įvykiuose. Viename įvykyje (kelio „Via Baltica“ ruože), susidūrus dviem krovininiams automobiliams, žuvo vairuotojai, užsienio šalių piliečiai. Sužeisti 4 žmonės, vienas mažametis keleivis. Pirminiais duomenimis,...

Žiemą lietuviai pirmenybę teikia netikėto skonio daržovių sultims

Sveikesnės gyvensenos tendencijos skatina atidžiau rinktis ne tik maistą, bet ir gėrimus. Pavyzdžiui, vis dažniau pirmenybė teikiama natūralioms sultims. Vieni sulčių iš mėgstamų vaisių ar daržovių išsispaudžia namuose, kiti – jų dairosi jau paruoštų...

2020 metų savivaldybės surinko ir gavo mažiau pajamų nei planavo

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2020 metais valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 0,5 proc. (55,5 mln. eurų) mažiau nei 2019 metais. Planuotos bendros minėtų biudžetų 2020 metų pajamos – 11 648,2 mln. eurų,...

Horoskopai sausio 23 dienai

AVINASKad ir kas atsitiktų, nenukabinkite nosies. Jūsų optimizmas ir gera nuotaika šiandien labai reikalingi tiek jums pačiam, tiek jūsų kolegoms. Galite tikėtis, kad dėl praeities klaidų jums niekas nepriekaištaus. JAUTIS"Laikykitės kuo toliau nuo bet kokių...

Gatvių apšvietimo sistemoms modernizuoti jau buvo skirta virš 21 mln. eurų

Energetikos ministerija kviečia savivaldybes teikti paraiškas ir gauti finansavimą gatvių apšvietimo modernizavimo projektams. Tam numatyta skirti 6,5 mln. eurų. Atnaujinus infrastruktūrą, savivaldybėms mažės išlaidos už elektros energiją ir tinklų priežiūrą, bus efektyviau naudojama elektra...

ŽPV infekcija: vėžį sukelia ne tik moterims, bet ir vyrams

Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros duomenimis, gimdos kaklelio vėžys kasmet diagnozuojamas daugiau nei 61 tūkst. Europos moterų. Lietuvoje sergamumas ir mirštamumas nuo gimdos kaklelio vėžio – vieni didžiausių Europoje. Per metus mūsų šalyje diagnozuojama 400-500 naujų...

Sausio 22-oji, penktadienis, vardadieniai plius sveikas, kokteilis su moliūgais ir bananu

Sausio 22-oji, penktadienis, 4 savaitė. Saulė teka 8.27 val., leidžiasi 16.35 val. Dienos ilgumas 8.08 val. Mėnulis: priešpilnis. Vardadieniai: Anastazas, Gaudentas, Vincentas, Aušrius, Skaistė, Džiugas, Vincas. Orai šiandien: Sausio 22-os dieną žymesnių kritulių nenumatoma. Vietomis plikledis. Vėjas pietų, pietryčių, 7–12...

Šiluma tirpins sniegą

Sausio 22-os dieną žymesnių kritulių nenumatoma. Vietomis plikledis. Vėjas pietų, pietryčių, 7–12 m/s, pajūryje iki 14 m/s. Aukščiausia temperatūra 1–5 laipsniai šilumos. Sausio 23-os naktį vakariniame šalies pakraštyje nedideli krituliai (vyraus lietus), dieną daug kur...

Horoskopai sausio 23 dienia

AVINASKuo didesnį spaudimą darysite, tuo didesnį pasipriešinimą patirsite. Daug ką šiandien stenkitės ne įveikti, o apeiti. Jei vakarop vis dėlto dar nebūsite gavęs, ko siekėte, veikiausiai ne taip jau labai ir norėjote. JAUTISŠiandien jums bus...

Nedarbo grimasos: trečdalis bedarbių prieš karantiną nebuvo dirbę Lietuvoje

Daugiau nei pusė šalyje šiemet registruotų bedarbių negavo „Sodros“ nedarbo išmokos, nes nėra dirbę nė 12 mėnesių per pastaruosius dvejus su puse metų. Be to, trečdalis – apie 95 tūkst. – apskritai šį laikotarpį...

Šiandien vietomis, daugiausia šiaurės rytiniuose rajonuose, numatomas nedidelis lietus, dulksna

Šiandien vietomis, daugiausia šiaurės rytiniuose rajonuose, numatomas nedidelis lietus, dulksna. Kai kur rūkas, rytą ir vakare plikledis. Pūs stiprokas pietvakarių, pietų vėjas. Aukščiausia temperatūra 1–4 laipsniai šilumos. Sausio 22-os naktį be žymesnių kritulių, dieną vietomis...

Dėl nuotolinio mokymo sunkumų patiriantiems mokiniams – 7,5 mln. eurų vertės pagalba

Tikslinė pagalba abiturientams, socialiai pažeidžiamų šeimų vaikams ir kitiems mokiniams, mokyklų aprūpinimas kompiuterine technika, pedagogų kompetencijų stiprinimas, vaikų priežiūra mokykloje. Tai numatyta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) parengtame pagalbos priemonių pakete, skirtame kompensuoti per...