Klaidos, susijusios su vaistais, medicinoje yra vienos dažniausiai pasitaikančių. Jos gali įvykti dėl įvairiausių priežasčių. Pavyzdžiui, paskirtos per mažos arba per didelės medikamento dozės, kelių vaistų tarpusavio sąveikos ar nepageidaujamos ir nenumatytos reakcijos. Kauno klinikų gydytoja klinikinė farmakologė Simona Stankevičiūtė įsitikinusi, kad kartais klaidingus sprendimus nulemia neteisingi įsitikinimai. „Visi pacientai skirtingi ir jiems reikia skirtingų vaistų, todėl kiekvieną kartą, gydytojui susidūrus su abejonėmis, reikėtų patikrinti, kokie vaistai pacientui skirti, ar tinkama jo dozė“, – sako S. Stankevičiūtė.
Tinklalaidėje „P.S. Pacientų sauga“ Simona Stankevičiūtė pasakoja apie klaidas, susijusias su vaistais, kaip jų išvengti ir į ką reikėtų atsižvelgti, skiriant medikamentus pacientams.
Kaip atrodo gydytojo klinikinio farmakologo darbas?
Lietuvoje gydytojai klinikiniai farmakologai dirba keturiose ligoninėse ir dažniausiai konsultuoja gydytojus, kai jiems iškyla neaiškumų, susijusių su vaistais. Įprastai gydytojams kyla klausimų, kokią konkretaus vaisto dozę paskirti, ar nėra skiriamo preparato sąveikų su kitais medikamentais, ar tą vaistą galima paskirti konkrečiam pacientui ir kaip jį paskirti. Taip pat Kauno klinikose jie konsultuoja ir pacientus, kuriems kyla klausimų, ar galima pakeisti vaistą ir kuo jį pakeisti. Gydytojai klinikiniai farmakologai vertina, ar tikslinga pacientui atlikti farmakogenetinį tyrimą, parodantį, kaip organizmas veikia vaistus, o vaistai organizmą, ir vėliau vertina jo rezultatus.
Kokios dažniausios klaidos, susijusios su vaistais ir jų naudojimu?
Dažniausiai pasitaikanti klaida – netinkamas vaisto dozės paskyrimas, nes medikamento dozė priklauso nuo indikacijos, o vaistai gali jas turėti net kelias. Taip pat skiriant vaistus automatine švirkštine pompa, gali būti blogas infuzijos greitis, kuris gali pakeisti vaisto efektyvumą ar sukelti šalutinių reakcijų pacientams. Kartais gydytojai skiria du tokius pačius vaistus skirtingu pavadinimu, todėl dozė, kurią gauna pacientas, būna per didelė. Kartais paskiriamas vienas vaistas, o paduodamas ne tas medikamentas. Pasitaiko atvejų, kai vaistai skiriami ne tuo būdu. Pavyzdžiui, jie turėtų būti vartojami per burną, o paskiriami į veną ir atvirkščiai. Anglų kalboje tokios situacijos yra vadinamos Medication errors – kai stengtasi viską padaryti teisingai, tačiau vis tiek įvyko nesusipratimas.
Ar pasitaiko klaidų, kai supainiojamas vaistas, nes jo pakuotė panaši į kito medikamento?
Kartais vaistai supainiojami, nes jų pakuotės atrodo vienodos, bet tai nėra personalo kaltė, tai – nesusipratimas. Kauno klinikose visi stikliniai buteliukai yra skirtingų spalvų, turi skiriamuosius ženklus. Pavyzdžiui, kai kurie nuskausminamieji vaistai pakuojami į tokius pačius buteliukus kaip ir injekcinis tirpalas – natrio chloridas, tačiau nuskausminamųjų vaistų etiketė ir dangtelis yra ryškiai mėlynos spalvos, o natrio chlorido – baltos.
Kada reikėtų įtarti, kad paciento būklės pokyčius lėmė vaistai, o ne liga?
Dažniausiai pacientai patenka į gydymo įstaigas, nes perdozuoja kraujo krešėjimą mažinančių vaistų. Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos Neurochirurgijos intensyviosios terapijos skyriuje kartą per savaitę gydytojai klinikiniai farmakologai lanko visus gydomus pacientus. Dalis šių pacientų yra patyrę insultą, tačiau jį patyrę ne dėl traumų, o dėl netinkamo vaistų poveikio ar jų perdozavimo. Kartais vaistai gali sukelti įvairius griuvimus, silpnumą, galvos svaigimą, todėl vertinant paciento būklę, reikia pagalvoti, ar sveikatos problemų negalėjo paskatinti vartojami vaistai. Vertinant paciento skundus, renkant anamnezę, visuomet reikia įvertinti ir vartojamus vaistus.
Ar papildai ir vitaminai gali turėti įtakos vaisto veikimui ir paciento būklės pokyčiams?
Papildai ir vitaminai gali pakeisti vaisto veiksmingumą, tačiau rečiau nei tą gali padaryti tarpusavyje sąveikaujantys vaistai. Vaistų ir papildų tarpusavio sąveikos – įvairios. Viena iš sąveikos rūšių – farmacinė sąveika, kai vienu metu vartojami keli medikamentai ir jie dėl savo fizikinių savybių vienas kito poveikį sustabdo, nes pakeičia skrandžio terpės rūgštingumą. Dėl šios priežasties vaistai nesuyra ir jų žmogaus organizmas nepasisavina. Antroji sąveikos rūšis – farmakodinaminė, kai vartojamas vaistas sumažina vaisto efektyvumą ir vaistas negydo indikacijos, dėl kurios buvo skirtas. Pacientams, vartojantiems vaistus, rekomenduojama nenaudoti papildų, nebent tai kalio, magnio ar kalcio preparatai, kurie turi mažiau sąveikų su vaistais. Išskyrus vaistus, kurie mažina arterinį kraujo spaudimą, nes jie turi rimtų sąveikų su kalio preparatais.
Ar skiriasi profilaktinės ir gydomosios vaisto dozės?
Vaisto dozė ir jo skyrimo dažnis priklauso nuo indikacijos. Visi Lietuvoje registruoti vaistai turi Preparato charakteristikų santrauką, kuri prieinama kiekvienam gydytojui. Šioje santraukoje surašytos visų registruotų medikamentų indikacijos, kaip juos skirti pacientui, kuriam pakitusi inkstų ar kepenų funkcija, atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip amžių, svorį ir kitus svarbius veiksnius. Taip pat charakteristikoje surašyti įspėjimai ir atsargumo priemonės, jei pastebėtos aplinkybės, dėl kurių vaistas veikia kitaip nei įprasta. Kiekvieną kartą iškilus klausimams, kaip dozuoti vaistą pacientui, galima informaciją patikrinti Preparatų charakteristikų santraukoje. Svarstant, kad vaistą reikėtų dozuoti kitaip nei nurodyta, reikėtų pasiremti atliktais tyrimais, o kartais net ir patiems atlikti tyrimą.
Ar vyresnio amžiaus pacientams gali būti skiriama mažesnė vaisto dozė?
Vyresnio amžiaus žmonių organizmo sudėtis kitokia nei vidutinio amžiaus pacientų ar vaikų, nes jie turi mažiau vandens kūne, daugiau riebalų, jų raumenų masė mažesnė, o senstantys organai praranda funkcijas. Skiriant vaistus 65 metų ir vyresniems pacientams, rekomenduojama papildomai įvertinti jų ūgį, svorį, kūno masės indeksą, inkstų ir kitų organų funkcijas. Taip pat šie pacientai jautresni kai kurių vaistų poveikiui. Pavyzdžiui, vaistai, veikiantys centrinę nervų sistemą, juos paveiks žymiai stipriau, todėl gali sukelti griuvimus.
Ar vaisto dozė priklauso nuo paciento inkstų funkcijos ir kūno svorio?
Vaisto dozė, skiriama pacientui, priklauso ir nuo jo inkstų funkcijos, ir nuo jo kūno svorio. Skiriant vaistus, reikia įvertinti paciento būklę, inkstų funkciją, nes jei skiriamas vaistas, kuris į organizmą patenka per inkstus, o jų funkcija bloga, galima pakenkti pacientui. Pacientams, kurie turi viršsvorio, dažnai reikia skirti didesnes vaistų dozes, bet kiekvieną medikamentą būtina patikrinti Preparato charakteristikų santraukoje.
Kokios alerginės reakcijos antibiotikams yra reikšmingos?
Visos alerginės reakcijos yra reikšmingos ir skirstomos į dvi grupes: lėtas ir greitas alergines reakcijas. Greito tipo reakcijos pasireiškia bėrimu, anafilaksija, arterinio kraujo spaudimo kritimu, niežuliu. Lėto tipo alerginės reakcijos gali pasireikšti hemolizine anemija, trombocitų kiekio sumažėjimu kraujyje, vaskulitu, kontaktiniu dermatitu. Kartais pacientai sako, jog suleidus vaistus juos išbėrė, bet neretai tai būna tik sutapimas. Atlikta nemažai tyrimų, kurių metu vertinti pacientai, turintys alergiją vaistams. Paaiškėjo, kad labai dažnai alergija antibiotikams yra diagnozuojama, kai jos iš tiesų nėra. Tai yra blogai, nes bijant alerginės reakcijos, pacientui gali būti paskiriami ne patys geriausi ir reikalingiausi antibiotikai.
Kuo rekomenduojama užsigerti vaistus?
Vaistus reikėtų užsigerti vandeniu. Kuriant vaistus, atliekant klinikinius tyrimus, vaistai užgeriami būtent juo. Registruojant medikamentą, atsižvelgiama, kaip vaisto pasisavinimas priklauso nuo maisto ir gėrimo. Vaikams skirtiems preparatams atliekami klinikiniai tyrimai, kai medikamentai maišomi su jogurtu arba padažu. Tokių tyrimų metu stebima, ar keičiasi vaisto charakteristika, todėl ant jų kartais pažymima, kad rekomenduojama vartoti su maistu arba atvirkščiai nevalgius.
Ką rekomenduojama skirti pacientams, kurie skundžiasi skausmu ir karščiavimu?
Karščiavimui ir skausmui malšinti rekomenduojama skirti paracetamolį, nes tai jau ilgą laiką vartojamas vaistas, kuriam atlikta daug klinikinių tyrimų. Dažnai žmonės bijo vartoti šį medikamentą, nes jo perdozavus, gali atsirasti kepenų nepakankamumas. Tačiau kiti skausmą ir karščiavimą malšinantys vaistai gali sukelti ne tik kepenų nepakankamumą, bet ir paskatinti inkstų nepakankamumą, aukšto arterinio kraujo spaudimo atsiradimą, paveikti virškinamąjį traktą.
Visą interviu apie klaidas, susijusias su vaistais galite klausyti tinklalaidėje „P.S. Pacientų sauga“
