Kaune pražydo itin toksiškas Hario Poterio knygoje minimas augalas

Ar jau skaitėte?

Teismas padidino merginai iš smurtautojo priteistą neturtinės žalos atlyginimą ir skyrė nuteistajam papildomą įpareigojimą

Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje dėl pasikėsinimo išžaginti nepilnametę, jos seksualinio prievartavimo bei nesunkaus sveikatos sutrikdymo priėmė nuosprendį, kuriuo iš dalies...

4 priežastys, kodėl planšetė yra geriau už nešiojamąjį kompiuterį

Aksčiau neretai kovą tarp šių dviejų įrenginių beveik visuomet laimėdavo nešiojamasis kompiuteris, tačiau pastaraisiais metais planšetės itin patobulėjo. Dabar jos savo našumu ir patogumu...

Lietuviai įsitikinę – moterys turi būti skatinamos kurti verslą gyvybės mokslų sektoriuje

Pirmoji šalyje platforma, skatinanti moterų lyderystę biotechnologijų srityje, „Women in Biotech“ pasiekė finišo tiesiąją. Rugsėjo 29 – spalio 20 dienomis vykęs virtualus renginių ciklas...

Automobilio termometras daugiau dėl ramybės, negu vardan tikslumo

Vairavimo sąlygas tiksliau įsivertinti bei pagal jas pasirinkti saugų vairavimo būdą norintys vairuotojai ne visuomet linkę pasitikėti atskiriems miestams ar vietovėms sinoptikų skelbiama apytiksle...

Mandragora. Nuotrauka VDU Botanikos sodo.

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode pražydo daugybe legendų ir mistiškų istorijų apipintas augalas – vaistinė mandragora (Mandragora officinarum Bertol.). Pagausėjus populiariųjų žinių ir moksliniais tyrimais nepagrįstų rekomendacijų apie kai kurių vaistinių augalų stebuklingąsias galias, dalijamės Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėjos, vyresn. mokslo darbuotojos prof. dr. habil. Onos Ragažinskienės įžvalgomis.

Mūsų tikslas – įspėti visuomenę apie atvejus, kai žmonės patiki moksliniais tyrimais nepagrįstomis žiniomis ir pradėję savigydą vaistiniais augalais ar jų preparatais patiria nepageidaujamų poveikių, kartais net ir kontraindikacijų. Vienas iš tokių augalų – šiuo metu VDU Botanikos sodo Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus ilgametėje vaistinių augalų kolekcijoje pražydusi vaistinė mandragora. Svarbu pabrėžti, kad pastaruoju metu vaistinė mandragora yra kompleksinių mokslinių tyrimų objektas visame pasaulyje. Šio augalo vaistinė augalinė žaliava ir preparatai dėl toksiškumo ir mokslinių- klinikinių tyrimų trūkumo nėra patvirtinti Europos Komisijos Europos vaistų agentūros (EMEA) Augalinių vaistinių preparatų komiteto (HMPC) Bendrijos augalinių vaistinių medžiagų, preparatų ir jų mišinių, naudojamų tradiciniams augaliniams vaistiniams preparatams gaminti, sąraše ir Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre.

 

Botaninė charakteristika. Puikų lietuvišką etnobotanišką kaukelio vardą turinti vaistinė madragora (Mandragora officinarum Bertol.) – bulvinių (Solonaceae Juss.) šeimos daugiametis žolinis augalas su stora (3−6 cm) ir ilga (50−60 cm) šakota šaknimi, primenančia žmogaus figūrą. Stiebo beveik nėra, lapai skroteliniai į pagrindą siaurėjantys, plunksniškai skiautėtai, dantyti, beveik lygiakraščiai, plaukuoti, žali. Iš skrotelinių lapų vidurio išauga nuo 5 iki 15 žiedynstiebių. Žiedai piltuvėlio formos nuo žalsvai baltos iki šviesiai mėlynos arba violetinės spalvos. Žydi balandžio–gegužės mėn., vaisiai subręsta liepos mėnesį. Vaisius – rutuliška, 2−5 cm skersmens, su 20−30 sėklomis uoga.

Augalas paplitęs Pietų Europoje, Viduržemio jūros pakrantėse, Himalajuose.

Cheminės savybės. Daugelis bulvinių šeimos augalų pasižymi biologiškai veikliųjų junginių įvairove: išskirtini tropano grupės alkaloidai, kurie pasižymi anticholinerginiu, analgetiniu, sedatyviniu ir anestetiniu poveikiu. Vienas iš tropano grupės alkaloidų – atropinas plačiai vartojamas medicinoje sutrikus širdies veiklai, vyzdžiams išplėsti, lygiųjų raumenų spazmams apmalšinti, taip pat eksperimentinėje neurofiziologijoje; kitas – pagal fiziologinį poveikį panašus į atropiną yra skopolaminas, kuris stipriai veikia centrinę nervų sistemą, todėl naudojamas psichiatrijoje, narkologijoje ir net jūrligės atveju, kaip raminanti priemonė.

Vaistinės mandragoros antžeminėje (lapuose, žieduose, vaisiuose) ir požeminėje (šaknyse) dalyse kaupiasi tropano alkaloidai: atropinas, hiosciaminas, skopolaminas, skopinas, kuskogrinas, apoatropinas. Literatūroje nurodoma, kad yra ištirta daugiau kaip 80 ir kitų cheminių darinių. Pastaruoju metu atkreiptas dėmesys į augaluose susikaupusių nelakiųjų ir lakiųjų biologiškai veikliųjų junginių įvairovę, kurie kompleksiškai bei tarpdiscipliniškai tiriami įvairiose mokslo institucijose.

 

Vaistinės mandragoros tyrimų istorija. Atskirais istoriniais laikotarpiais įvairiose pasaulio šalyse dominuodavo savita panacėja, tai yra „stebuklingieji“ vaistiniai augalai.

  • Viduramžiais buvo manoma, kad vaistinių augalų gydomosios savybės priklauso nuo augalo atskirų dalių formų. Jatrochemijos pradininkas Filipas Paracelsas (Philippus Aureoluss Theophrastus Bombastus von Hohenheim Paracelcus 1493–1541) teigė, kad mandragorų ir ženšenių šaknys primena žmogaus figūrą. Tai yra požymis, kuris parodo, kad šie augalai išgydo visas žmogaus organizmo ligas.
  • Nuo seniausių laikų žmonijos vaizduotę kaitino vaistinės mandragoros šaknies išvaizda, primenanti žmogaus kūno formą, o pagal šaknies formą buvo skiriamas vyriškasis ir moteriškasis augalo tipas.
  • Įvairių šalių liaudies medicinoje mandragorų šaknys buvo labai gerbiamos, vyniojamos į brangius audinius, be to, iš jų gaminami stebuklingi amuletai.
  • Šis vaistinis augalas žinomas nuo senų senovės, jo gydomosios savybės yra aprašytos Biblijos „Pradžios knygoje (30. 14–19); Elbruso papiruse, graikų traktatuose, Teofrasto ir Dioskorido veikaluose bei Avicenos Kanone.
  • Vaistinėse iki XVIII a. pabaigos mandragorų žaliava buvo labai paklausi ir brangi, nes šie augalai yra reti ir trūkdavo jų žaliavos, todėl vaistų istorijoje atsirado padirbinėtojų.
  • Šis legendinis vaistas dėl nuodingumo nuo 1700 m. uždraustas naudoti narkozei.
  • Europoje nuo XIX a. iki šiol nenaudojamas medicinos ir farmacijos praktikoje, nes nepakankamai ištirtos biologinės, cheminės ir gydomosios savybės ir trūksta klinikinių tyrimų.
  • XX a. pabaigoje britų rašytoja J. K. Rowling knygoje „Haris Poteris“ skaitytojams ir to paties pavadinimo filmo gerbėjams naujai pristatė legendinę mandragorų šaknį, panašią į susiraukšlėjusį žmogelį, kuris raunamas iš žemės klykia.
  • Rumunijoje iki dabar yra išlikusios mandragorų šaknų rovimo proceso iškilmingos apeigos.

Indrė Sekevičienė
VDU Botanikos sodo
Atstovė ryšiams su visuomene

Teismas padidino merginai iš smurtautojo priteistą neturtinės žalos atlyginimą ir skyrė nuteistajam papildomą įpareigojimą

Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje dėl pasikėsinimo išžaginti nepilnametę, jos seksualinio prievartavimo bei nesunkaus sveikatos sutrikdymo priėmė nuosprendį, kuriuo iš dalies patenkino nukentėjusiųjų ir prokuroro apeliacinius skundus dėl neturtinės žalos padidinimo...

4 priežastys, kodėl planšetė yra geriau už nešiojamąjį kompiuterį

Aksčiau neretai kovą tarp šių dviejų įrenginių beveik visuomet laimėdavo nešiojamasis kompiuteris, tačiau pastaraisiais metais planšetės itin patobulėjo. Dabar jos savo našumu ir patogumu jau prilygsta „vyresniesiems broliams“. Nesenai bendrovės „Samsung“ pristatytos „Galaxy Tab...

Lietuviai įsitikinę – moterys turi būti skatinamos kurti verslą gyvybės mokslų sektoriuje

Pirmoji šalyje platforma, skatinanti moterų lyderystę biotechnologijų srityje, „Women in Biotech“ pasiekė finišo tiesiąją. Rugsėjo 29 – spalio 20 dienomis vykęs virtualus renginių ciklas sudomino daugiau nei 1,5 tūkst. žmonių, kurie turėjo galimybę tiesiogiai...

Automobilio termometras daugiau dėl ramybės, negu vardan tikslumo

Vairavimo sąlygas tiksliau įsivertinti bei pagal jas pasirinkti saugų vairavimo būdą norintys vairuotojai ne visuomet linkę pasitikėti atskiriems miestams ar vietovėms sinoptikų skelbiama apytiksle temperatūra. Vis dėlto, aklai kliautis tuo, ką vietoje rodo automobilio...

6 svarbiausi klausimai, kuriuos turite užduoti savo kardiologui

Vizitas pas kardiologą šiuo visiems įtemptu laikotarpiu drąsiai gali būti prilyginamas laimingam loterijos bilietui. Galiausiai apsilankius gydytojo kabinete, trumpą konsultacijos laiką norisi išnaudoti teisingai. O kokius klausimus reikėtų užduoti, kad vizitas būtų sėkmingas ir...

Antradienio eismo įvykių apžvalga

Spalio 27-ąją, antradienį, pirminiais duomenimis, užregistruota 40 eismo įvykių. Žmonės (4) nukentėjo 4-iuose iš jų, vienas jų – nepilnametis. Esant šlapiai kelio dangai – 3 įvykiai. Eismo įvykiai įvyko Kaune, Klaipėdoje, Jonavos ir Radviliškio...

Gydytoja akušerė ginekologė: ką reikėtų žinoti apie žmogaus papilomos virusą

Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija – tai virusinė, dažniausiai lėtinė liga. Šios infekcijos sukėlėjas išlieka klinikiniais simptomais nepasireiškiančioje fazėje, tačiau veikiant rizikos veiksniams gali sukelti įvairius odos, viršutinių kvėpavimo takų, lytinių organų sistemos gleivinių...

Kūdikio nužudymu kaltintas tėvas nuteistas už neatsargų gyvybės atėmimą

Klaipėdos apygardos teismas pripažino kaltu tėvą, kuris, būdamas neblaivus, dėl neatsargumo atėmė gyvybę savo 1,5 mėn. sūnui. Teismas skyrė vyrui 2 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant atvirojoje kolonijoje. Nukentėjusiajai kūdikio motinai priteistas 10 000...

Svarbiausi dalykai apie veido kaukes

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad netaisyklingas veido kaukės dėvėjimas gali sumažinti jos veiksmingumą. Veido kaukių dėvėjimas yra viena iš infekcijos šaltinio kontrolės priemonių, kuri sumažina infekcijos plitimą visuomenėje, nes sumažina...

Rytinė veido priežiūros rutina. Ką pamiršta daugelis moterų?

„Rytas ir mankšta – neatskiriami dalykai. Tačiau nors ir žinau, kaip svarbu po miego išjudinti visus raumenis, ryte veidą pabudinti dažniausiai pamirštu“, – pasakoja šokėja Eglė Straleckaitė. „Mary Kay“ naujos natūralios linijos „Naturally“ pristatymo...

Lietuviška tradicija – lankyti sergančius artimuosius su maisto krepšiais – nenyksta ir pandemijos metu

Covid-19 pandemija nesugriovė tradicijos ligoninėje gulinčius artimuosius lankyti su maisto produktų pilnais krepšiais. Rugsėjį atlikta reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, kad didžioji dalis šalies gyventojų dažniausiai sergantiems ligoninėje neša vaisius, gaiviuosius gėrimus, pieno...

Vietoj laimikio – ant bangų besisupanti tuščia valtis

Šiandien jau penkta dieną ugniagesiai gelbėtojai Elektrėnų savivaldybėje esančiame Skynimų ežere ieško galimai nuskendusio žvejo. Gelbėtojai sonaru išžvalgė beveik visą ežerą, apieškojo ir pakrantę, tačiau vyro aptikti nepavyksta. Ugniagesiai rado tik ant vandens besisupančią...

Spalio 26-oji – nukentėjo viešojo transporto keleivės, dviračiu per pėsčiųjų perėją važiavęs neblaivus vyras

Spalio 26 dieną, pirmadienį, policijos pareigūnai užregistravo, pirminiais duomenimis, 51 eismo įvykį. 8-iuose iš jų sužeisti 8 žmonės, tarp kurių 3 keleiviai (viešuoju transportu važiavusios 2 garbaus amžiaus moterys), 2 pėstieji (1 – pėsčiųjų...

Deividas Norvilas: „Gyvenimo kokybė už miesto yra nepalyginamai aukštesnė“

Dabartinė situacija pasaulyje įnešė pokyčių ne tik į visuomenės, bet ir į asmeninį gyvenimą. Saugodami save ir kitus, atrandame daugiau alternatyvų dirbti nuotoliniu būdu, dar labiau vertiname artimųjų draugiją ir gamtos prieglobstį. Be to,...