Nuo pirmadienio Lietuvoje įsigalioja negalios ir darbingumo nustatymo tvarkos pakeitimai ir pradedama šią paslaugą teikusių įstaigų reorganizacija. Skelbiama, kad paslaugos neįgaliesiems bus teikiamos vieno langelio principu, keisis negalios vertinimo, individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos ir pagalbos koordinavimo procesai, taip pat įvedami nauji bei keičiami seni terminai, gerinamas informacijos prieinamumas.
Kaip praneša Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT), nuo sausio 1-osios, po reorganizacijos, NDNT vadinsis Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (ANTAA). Ji bus įsteigta apjungus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą ir Neįgaliųjų reikalų departamentą bei jam pavaldžias įstaigas.
Naujoji agentūra bus atsakinga ir už negalios vertinimą, individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymą, pagrindinių paslaugų ir pagalbos žmonėms su negalia teikimą bei kitas susijusias funkcijas.
Įvedamas „vieno langelio“ principas, keičiama negalios nustatymo tvarka
Įsigaliojus naujai tvarkai, visa reikalinga pagalba žmonėms su negalia bus teikiama vieno langelio principu.
„Šiuo metu pagalbos poreikius nustato skirtingos įstaigos, nėra sukurtas mechanizmas, suteikiantis galimybę tarpusavyje koordinuoti veiksmus, keistis informacija. Todėl negalią turinčiam asmeniui, ieškančiam pagalbos, nėra paprasta susigaudyti, kada ir į kokią instituciją kreiptis“, – teigia NDNT direktoriaus pavaduotoja Jelena Ivančenko.
Pažymėtina, kad nuo metų pradžios įsigaliojus naujai tvarkai, bus labiau atsižvelgiama į individualius kiekvieno asmens poreikius. Siekiama suteikti pagalbą, kuri leistų žmonėms su negalia dalyvauti visose asmeninio ir visuomeninio gyvenimo srityse.
Be to, sumažinus medicininių kriterijų įtaką vertinant negalią, bus supaprastintas negalios nustatymo procesas ypač sunkios sveikatos būklės asmenims. Visoms amžiaus grupėms bus taikomi bendri medicininiai kriterijai, atsiras mobilios komandos, kurios vyks į asmens gyvenamąją vietą ir įvertins individualios pagalbos poreikį.
NDNT atkreipia dėmesį, kad visiems asmenims, kuriems negalia nustatyta iki 2024 metų, ji galios iki nustatyto termino pabaigos – iš naujo į agentūrą kreiptis nereikės.
Bus teikiama nauja pagalbos koordinavimo paslauga
Taip pat nurodoma, kad ANTAA bus sukurta nauja pagalbos vadybininko pareigybė. Teikdamas pagalbos koordinavimo paslaugą, vadybininkas padės sudaryti asmens su negalia individualų pagalbos planą ir stebės jo įgyvendinimą.
Asmeniui sutikus, kad jam būtų skiriamas pagalbos koordinavimas ir sudaromas pagalbos planas, pildant individualios pagalbos poreikio klausimyną bus vertinamos skirtingos gyvenimo sritys ir aiškinamasi, kokios pagalbos žmogui reikia, kad jis galėtų dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Apie nustatytą poreikį bus informuojamos atsakingos institucijos, kurios pasiūlys jam konkrečias paslaugas pagal nustatytą poreikį.
„Labai svarbu, kad žmogus, turintis negalią, iškart gautų reikiamą kompleksinę pagalbą. Tikimės, kad dėl šių priemonių darbingo amžiaus žmonių su negalia dalyvavimo darbo rinkoje dalis 2025 metais padidės iki 39 proc., o 2030 metais – iki 47 proc.“, – pranešime sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministrės (SADM) patarėja Lauryna Filatovaitė-Vyčienė.
Su nauju įstatymu keičiasi ir su negalia susiję terminai.
Iki šiol vartotos sąvokas „neįgalusis“, „darbingumo lygis“, „specialieji poreikiai“ nuo 2024-jų keičiamos į „asmuo, turintis negalią“, „dalyvumo lygis“, „individualios pagalbos poreikiai“.
Taip pat keičiasi ir slaugos ar priežiūros išlaidų tikslinių kompensacijų pavadinimai ir lygiai. Vaikui ar suaugusiajam, kuriems dėl riboto savarankiškumo reikalinga kito asmens pagalba arba slauga, gali būti nustatomi individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikiai.
Slaugos ar priežiūros išlaidų tikslinės kompensacijos, kurios buvo paskirtos iki 2023 m. gruodžio 31 d., ir toliau bus mokamos iki nustatyto termino pabaigos.
Dar viena naujovė – nuo šiol bus skiriama daugiau dėmesio, kad negalią turintys asmenys nebūtų izoliuojami nuo informacijos, ji jiems būtų labiau prieinama ir pateikiama suprantamiau. Atsižvelgiant į individualius kiekvieno asmens su negalia poreikius, bus sudaromos galimybės kreiptis dėl informacijos gavimo pasirinktu bendravimo būdu: gestų kalba, lengvai suprantama kalba ar Brailio raštu.
Šiuo metu Lietuvoje skaičiuojama apie 221 tūkst. žmonių su negalia, iš jų tik 34 proc. pasinaudoja socialinės įtraukties priemonėmis. Kasmet negalia pirmą kartą nustatoma apie 23 tūkst. asmenų, o daugiausia darbingo amžiaus žmonių turi vidutinę negalią (46 proc.).
Visai negalios reformai įgyvendinti SADM biudžete numatyta apie 10 mln. Eur.
