Nuo 2023-ųjų sausio 1 d. didės valstybės skatinamųjų įmokų dydžiai kaupiantiesiems antros pakopos pensijų fonde. Permainos palies ir laipsniškai didėjantį kaupimą pasirinkusių gyventojų įmokas – jų pensijų kaupimo tarifas taip pat augs.
Į antrosios pakopos pensijų fondą įmokas perveda asmens darbdavys ir papildomai prisideda valstybė. Kaupiant maksimaliomis įmokomis, kas mėnesį į pensijų fondą pervedama 3 proc. asmens atlyginimo prieš mokesčius ir 1,5 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio skatinamoji įmoka iš valstybės biudžeto. Kaupiant laipsniškai didėjančiomis įmokomis, šiemet į asmens pensijų fondą kas mėnesį buvo pervedamos atitinkamai 2,7 proc. ir 1,2 proc. dydžio įmokos, kurios kasmet palaipsniui didinamos iki pasieks maksimalų dydį.
Tad pasirinkusiems laipsniškai didėjantį kaupimo tarifą, verta žinoti, kad kitais metais bus pasiektas maksimalus 3 proc. nuo darbo užmokesčio dydis ir, jeigu nebus priimti pensijų kaupimo įstatymo pakeitimai, vėliau jis nebesikeis. Atitinkamai jiems didės ir valstybės skatinamosios įmokos tarifas – 2023 metais jis paaugs iki 1,5 proc., skaičiuojamų nuo už praeitų metų vidutinio darbo užmokesčio (VDU).
Auga ir valstybės paskata
Kitais metais valstybės paskata augs ne tik dėl paaugusio tarifo, pasirinkusiems laipsniškai didėjančias įmokas, bet ir dėl paaugusio vidutinio darbo užmokesčio, nuo kurio yra skaičiuojama valstybės paskatos piniginė išraiška. Nuo kitų metų pradžios, skaičiuojant valstybės skatinamąsias įmokas visiems kaupiantiesiems bus atsižvelgiama jau į 2021-ų, o ne į 2020-ų metų vidutinį atlyginimą.
„Valstybės įmokų tarifas į laipsniškai didėjantį kaupimą pasirinkusių asmenų fondą skaičiuojamas nuo VDU. Todėl valstybės įmokos dydis sieks nebe 17,3 arba 21,6 euro per mėnesį, o maždaug 23,9 euro visiems kaupiantiesiems“, – pasakoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.
Keičiasi pensijų išmokų ribos
Nuo kitų metų pradžios taip pat įsigalioja nauji limitai, pagal kuriuos bus nustatoma pensijų išmokos rūšis senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems pensijų fondų dalyviams.
„Priklausomai nuo sukauptos sumos, nuo 2023 metų pensijų fonduose sukauptas lėšas jų dalyviai galės atsiimti tokiais būdais: vienkartine išmoka – jei sukaupta iki 5 403 eurų, periodinėmis išmokomis – jei sukaupta daugiau nei 5 403 eurai, bet mažiau nei 10 807 eurai, arba įsigyjant pensijų anuitetą – jei sukaupta 10 807 eurai ar daugiau“, – komentuoja L. Načajienė.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad sukauptą pensijų turto dalį, viršijančią 64 841 eurą, galima gauti vienkartine išmoka. Tačiau už lėšas iki 64 841 euro privaloma įsigyti pasirinktos rūšies pensijų anuitetą.
„Svarbu žinoti, kad kol lėšos vis dar yra pensijų fonde – aktyviai kaupiant arba jau gaunant periodines išmokas – jos yra paveldimos. Gaunant anuiteto išmokas, didžioji dalis antroje pakopoje sukauptų lėšų gali būti paveldimos, tačiau tai jau priklauso nuo pasirinkto anuiteto rūšies“, – patikslina L. Načajienė.
Rekomenduoja kaupti ne tik antroje pakopoje
Ekspertė pabrėžia, kad senatvėje norint gyventi pernelyg nekeičiant savo gyvenimo būdo ir išlaidų, asmens pensija turėtų būti ne mažesnė nei 70–80 proc. iki tol buvusio jo darbo užmokesčio. L. Načajienė akcentuoja, kad norint pasiekti šį tikslą, taupymo tik pirmoje ir antroje pakopose gali nepakakti, todėl verta apgalvoti galimybę kaupti pensiją ir trečioje pakopoje.
„Prognozuojama, kad pirmos pakopos pensija senatvėje sudarys apie 30–40 proc. dabartinio žmonių atlyginimo dydžio. Papildomai taupant antros pakopos pensijų fonduose, tikėtina, kad asmens pensija išaugs iki 40–50 proc. prieš pensiją gautų pajamų. Norint senatvę pasitikti patogiai, likusią dalį iki rekomenduojamo pensijos dydžio potencialiai gali užtikrinti kaupimas trečioje pakopoje. Tiesa, kaupiant pensijų fonduose reikėtų atsižvelgti į investavimo riziką ir tai daryti atidžiai, nes investicijų vertė gali ne tik kilti, bet ir kristi“, – sako pensijų ekspertė.
Greta Jankaitytė
