Ne paslaptis, kad lietuviui liaudies daina, muzika yra visą gyvenimą pakeleiviu. Tautiečiai melodijas niūniavo, o gal dar ir dabar niūniuoja, prie mažylio lovelės, dainos buvo neatsiejamos lietuvio palydovės darbuose. Net ir tremtį išgyventi padėjo ilgesingos dainos apie Tėvynę, nuolatinę jaunystės palydovę meilę.
Šeštadienį Molėtų kultūros centre vyko seniūnijų kultūrinės veiklos ataskaita – apžiūra – koncertas „Pa posmų, pa untrų“.
Gausiai susirinkusius saviveiklininkus, jų vadovus, kurie gyvenimo neįsivaizduoja be bendravimo su daina, muzika, scena sveikino Molėtų kultūros centro direktorė Inga Narušienė, mero pavaduotojas Henrikas Ivickas.
Įžanga seniūnijų kolektyvų pasirodymui padarė nepakartojama Dranseikų šeimyninė kaimo kapela. Ypač visus sužavėjo jauniausias kolektyvo muzikantas, jo nepakartojama charizma scenoje.
Ilgokai užsitęsė koncertas, kuriame nestigo žmogiškos šilumos, artumos, kuriame daina, melodijos vienus, gal būt, sugrąžino į vaikystę, jaunystę, gimtąjį sodžių. Kitiems gi, liaudiškos melodijos, dainos priminė jaunystės metus, pirmąją meilę. Gausiai, tiesa, ne itin gausiai susirinkę žiūrovai, aplodismentais apdovanojo kiekvieną kolektyvą.
Gražu ir miela, kad tądien niekas nebuvo skirstomas pagal pareigas, užimamus postus. Visi, užlipusieji į sceną, buvo atlikėjai, muzikos mylėtojai, kuriems gyvenime be darbo ir duonos kasdienės dar reikia ir sielą pamaitinti, gyvenimo rutiną paįvairinti. Čia skambėjo ir muzika, ir dainos, bijūtiškiečiai buvo ištikimi savo tradicijai ir parodė miniatiūrą, giedraitiškė tarmiškai skaitė eiles. Džiugino ir tai, kad šalia jau „turinčių saviveiklininkų stažą“, drąsiai armonikas, kitus instrumentus virkdė į Molėtų kultūros sceną užlipę pirmą kartą. Džiugino ir tai, kad šis renginys buvo ne tik pagyvenusiųjų.
Šis šeštadienio renginys teikė vilčių, kad mūsų kraštas, dar mokantis saugoti brangiausią turtą „tautos muzikos ir kultūros lobyną“, gyvuos dar ilgai, ilgai.
Jonas Bareikis
