2021 metų lapkritį Lietuvos oro uostai aptarnavo daugiau nei 308 tūkst. keleivių, kai 2020 metais tuo pačiu laikotarpiu buvo fiksuotas 43tūkst. keleivių skaičius. Aviacijos ekspertai teigia, kad išskirtinai aktyvus atsigavimo laikotarpis pastaruoju metu matomas būtent Kauno oro uoste.
Pasak Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovo Aurimo Stikliūno, keleivių srauto augime išsiskiria Kauno oro uostas – šių metų lapkritį aptarnauta daugiau nei 72 tūkst. keliautojų, kai 2020 metais buvo beveik 7,7 tūkst.
„Rudens pabaigoje kelionės oru liko paklausios, galime sakyti, kad per dvejus pandemijos metus išmokome saugiai keliauti, todėl keleivių srautai išlaiko augimo tendencijas – tiesiogiai prie šios tendencijos prisidėjo tai, jog rudens viduryje startavo dešimt naujų tiesioginių skrydžių krypčių. Praėjusio mėnesio srautai ne procentais, o kartais lenkia prieš metus fiksuotus rezultatus, be to, sparčiai vejamasi rekordinius 2019 metus, o kai kuriuose segmentuose netgi lenkiami tuomet buvę rezultatai“, – pabrėžia A. Stikliūnas.
Šių metų lapkritį daugiausiai keleivių aptarnauta Vilniaus oro uoste – 225 tūkst. Antroje vietoje liko Kaunas (72 tūkst. keleivių), Palangoje fiksuotas 11 tūkst. keleivių srautas.
Lapkritį Lietuvos oro uostuose aptarnauta dukart daugiau skrydžių nei pernai – 3,6 tūkst., palyginti su 1,5 tūkst. Kauno oro uostas lapkričio mėnesį skrydžių skaičiumi aplenkė net rekordiniais laikomus 2019 metus – šiemet per paskutinį rudens mėnesį čia buvo aptarnauti 762 skrydžiai arba 1,2 proc. daugiau nei prieš pandemiją, kai buvo aptarnauti 753 skrydžiai.
„Stebime ganėtinai staigų atsigavimą ne tik keleivių pervežimo segmente, bet ir krovinių gabenime. Šiais metais Lietuvos oro uostų krovinių apimtys viršija ir priešpandeminį laikotarpį. Augimas siekia beveik 8 proc. – šiemet lapkritį gabenta beveik 1,7 tūkst. tonų krovinių, tuo tarpu 2019 m. šis rodiklis siekė 1,5 tūkst. tonų“, – sako A. Stikliūnas.
Daugiausiai krovinių, kaip ir ankstesniais metais, buvo gabenama per Vilniaus oro uostą – 1,3 tūkst. tonų.
Stabilus augimas stebimas ir krypčių pasiūloje. Lietuvos oro uostuose lapkritį skrydžiai buvo vykdomi 73 kryptimis – 55 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. 2019 m. lapkritį keleiviai galėjo rinktis iš 80 kelionių maršrutų.
Visas esamas ir artimiausiu metu planuojami skrydžiai iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų, taip pat reikalavimus keliautojams galima rasti specialiame polapyje www.vilnius-airport.lt/kryptys
Apie Lietuvos oro uostus
Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. 2020 metais Lietuvos oro uostuose aptarnauta 1,8 mln. keleivių ir 30 tūkst. skrydžių.
