-2.7 C
Molėtai
2022 / 11 / 28

Neigia mitą, kad tikslieji mokslai – tik berniukams: pasirinkimą ir sėkmę lemia ne lytis

Ar jau skaitėte?

Lietuvoje vis dar gajus mitas, kad „kietosiomis“ disciplinomis vadinami tikslieji mokslai yra labiau vyriškas pasirinkimas. Tačiau realybė tokia, kad lietuvės moterys dirba branduolinių tyrimų srityje, laimi pasaulinius sintetinės biologijos ir biochemijos konkursus, patentuoja įvairius išradimus. Ekspertai sako, jog tokie sėkmės pavyzdžiai labai reikalingi, kad stereotipai blėstų, o tikslieji mokslai nusikratytų vyriškų profesijų etiketės.

- Reklama -

Pasak Vilniaus universiteto (VU) prorektorės, biochemikės prof. Editos Sužiedėlienės, net neverta plėtoti klausimo, ar tikslieji mokslai tinka merginoms.

Asociatyvi nuotrauka. Iš Pexels.

„Turime begales sėkmės istorijų, tiksliuosius mokslus studijuojančių studenčių, mokslininkes, dirbančias tiksliųjų mokslų srityse. Tarp kasmet baigiančių „kietųjų“ disciplinų, tokių kaip fizika, matematika ar informatika, studijas geriausiais diplomais su pagyrimu irgi yra nemažai merginų. Mitai vis dar gyvuoja, nes yra inertiški, bet pastaruoju metu jie blėsta. Dabar jauni žmonės anksti susiduria su technologijomis ir šis ankstyvas susidūrimas mažina įsitikinimą, kad karjeros pasirinkimas susijęs su lytimi“, – sako dr. E. Sužiedėlienė.

Europos Komisijos renkama statistika apie lyčių lygybės situaciją moksle ir inovacijose rodo, kad moterys tiksliųjų mokslų kryptis dar vangokai renkasi ne tik Lietuvoje. Europoje didžiausias moterų skaičius yra švietimo srityje – 67 proc., tuo tarpu inžinerijos, gamybos ir statybos srityse jis siekia 29 proc., o informacijos ir ryšių technologijų srityje – 22 proc.

Įveikia ir branduolinius tyrimus, ir sintetinę biologiją

Dr. E. Sužiedėlienė įsitikinusi, kad vienas iš būdų merginoms parodyti galimybę rinktis tiksliuosius mokslus yra pavyzdžio modeliai, arba sėkmės istorijos.

„2020 m. VU studentų komanda laimėjo didįjį prizą didžiausiame tarptautiniame sintetinės biologijos konkurse „iGEM“, įveikusi daugiau kaip 250 kitų komandų iš įvairių pasaulio šalių universitetų, tarp kurių buvo ir Harvardo, Masačiusetso technologijos instituto komandos. Mūsų komandai vadovavo gyvybės mokslų studentė Ieva Lingytė. VU studentai ne vienerius metus dalyvauja šiame konkurse, komandose būna daug merginų ir jos labai gerai ten jaučiasi, dažnai groja pirmu smuiku“, – komentuoja pašnekovė.

- Reklama -

Kitas pavyzdys – lietuvė doc. dr. Ieva Plikusienė, šiemet paskelbta Tarptautinių kylančių talentų apdovanojimų, kurie yra kasmet organizuojamos L’Oréal-UNESCO programos „Moterys moksle“ dalis, laimėtoja ir pripažinta viena perspektyviausių mokslininkių pasaulyje. Ji įvertinta už SARS-CoV-2 baltymų ir antikūnų sąveikų tyrimus. Tai antras kartas, kai šis apdovanojimas skiriamas Lietuvos atstovei – 2019 m. jį gavo neuromokslininkė dr. Urtė Neniškytė.

Lietuvos mokslininkės ne tik pelno apdovanojimus, bet ir patentuoja reikšmingus išradimus. Štai Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkės prof. dr. Tatjana Paulauskienė ir dr. Marija Kataržytė sukūrė ir neseniai Lietuvoje užpatentavo technologiją, kaip panaudojant mažos vertės žemės ūkio likučius, tokias kaip šiaudai, ir iš Baltijos jūros išskirtas mikrogrybų kultūras neutralizuoti naftos teršalus jūrose. Technologijos patentavimo prioritetinė paraiška pateikta ir Europos patentų biurui.

„Merginos fizikės, matematikės, informatikės po doktorantūros studijų dirba Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje CERN, turime NASA dirbančių Lietuvos atstovių. Jų pavyzdžiai rodo, kokias galimybes gali atverti tikslieji mokslai“, – kalba dr. E. Sužiedėlienė.

Lyčių lygybė yra, bet ne visur

Dr. Viktorija Vaitkevičienė, KU Jūros tyrimų instituto Tarybos pirmininkė, pasakoja, kad Jūros tyrimų institute didžioji dalis mokslininkų priklauso gyvybės mokslų sričiai, kur atotrūkis tarp vyrų ir moterų nėra toks ženklus kaip, pavyzdžiui, inžinerijoje, tačiau dėl darbo pobūdžio ir tematikos – jūros tyrimų – mokslininkės ir tyrėjos sudaro tik 30 proc. kolektyvo. Vis dėlto pozityviai, jos teigimu, nuteikia tai, kad moterys ateina ir į tokias sritis, kur jų anksčiau nebuvo, pavyzdžiui, Greta Kilmonaitė, KU studijavusi hidrologiją, yra vienintelė moteris KU laivyno komandoje.

„Atotrūkis tarp mokslininkų ir mokslininkių ženklus tiek Europos, tiek pasaulio mastu. Europoje 2015-2018 m. šis santykis buvo 0,12 – dešimčiai išradimų, kurių autoriai buvo vyrai, teko 1,2 moterų išradimo. Jei moterų išradėjų kolektyvuose būtų daugiau, gal ir technologinis progresas būtų kitoks. Pvz., automobilių saugos diržai ilgai buvo nepatogūs ir nesaugūs moterims, nes buvo sukurti vidutinio ūgio vyrui. Kitas pavyzdys – pianino klaviatūra buvo pritaikyta baltosios rasės vidutinio ūgio vyro rankoms ir tik 2000 m. JAV džiazo pianistė ir dainininkė Hannah Reimann užpatentavo mažesnėms rankoms pritaikytą siauresnę pianino klaviatūrą“, – pavyzdžiais dalijasi ji.

Anot dr. E. Sužiedėlienės, jei tiksliuosius mokslus merginos jau renkasi drąsiau, tai kalbant apie mokslines karjeras dar yra ko siekti.

„Tarp įstojančių į VU pasiskirstymas yra 65 proc. moterų ir 35 proc. vyrų. Antroje, magistratūros pakopoje santykis artėja prie 50 ir 50 proc., o doktorantūroje visai susilygina. Tačiau stebint tolesnę mokslinę karjerą, atsiranda ryški persvara vyrų naudai, aukštesnėse akademinėse pozicijose ar vadovaujančiose pareigose moterų jau yra mažiau. Priežastis galima nuspėti – moterys neišvengia tam tikrų pasirinkimų, susijusių su šeima ir karjera. Vis dėlto gerieji pavyzdžiai rodo, kad galimybės moterų akademinei karjerai tikrai yra“, – tikina ji.

Svarbiausia – domėtis, domėtis, domėtis

Paklausta, kaip padrąsintų paauglę, abejojančią, ar verta rinktis tiksliųjų mokslų karjerą, dr. E. Sužiedėlienė sako, kad pirmiausia svarbu paskatinti merginas kuo daugiau domėtis tuo, kokias galimybes tikslieji mokslai gali atverti.

„Gali būti labai stereotipiniai įsivaizdavimai, kas tai per sritys. Reikia daugiau žinojimo, ką galima pasiekti ir kur gali nuvesti tokių studijų pasirinkimas. Ir tėvai galėtų į tai pasigilinti, nes žinojimo nėra per daug. Nors informacinis amžius mus visiškai įtraukė, bet tikslinės informacijos dar yra per mažai. Ne visa informacija pasiekia mokinius, tad reikėtų jiems rodyti daugiau pavyzdžių ir karjeros galimybių“, – aiškina VU prorektorė.

Dr. V. Vaitkevičienė pirmiausia pataria negalvoti, kad tikslieji mokslai siejasi su sunkiu fiziniu darbu – šiuolaikinės technologijos, skaitmenizacija, dirbtinis intelektas lemia, kad labiau vertinamos žinios nei fizinė jėga. Taip pat, ypač jei jau kyla minčių rinktis tiksliuosius mokslus, tačiau vis dar dvejojama, o palaikančiųjų negausu, verta pasiryžti ir „nerti į nežinią“ su mintimi, kad ten sutiksite daug bendraminčių.

Pašnekovė prisimena pati pasirinkusi studijuoti tiksliuosius mokslus atmetimo būdu – pabaigusi 8 klases, kai reikėjo rinktis humanitarinę ar tiksliųjų mokslų klasę, pasirinko pastarąją, nes nemėgo rašyti rašinėlių. Vėliau studijuoti inžinerijos mokslus paskatino tėvai.

Atviros prieigos STEAM centro Klaipėdoje įkūrimui vadovaujanti dr. V. Vaitkevičienė sako, kad būtent į mokinių sudominimą yra orientuoti STEAM ugdymo principai. Jie leidžia pamatyti įvairių mokslų sintezę ir suprasti jų pritaikymą gyvenime, sprendžiant įvairias praktines problemas.

„Patyriminis arba integruotas ugdymas siekia per praktiką ir bandymus parodyti, kuo naudingi mokykloje mokomi tikslieji bei gamtos mokslai, kaip jie sąveikauja tarpusavyje mus supančiame pasaulyje. Sausa vadovėlinė informacija veiklų metu virsta realiai pritaikomais, naudingais ir suprantamais sprendimais, įtvirtina žinias, plečia gebėjimus ir gal net gali nulemti ateities profesijos pasirinkimus“, – pasakoja ji.

Anot pašnekovės, STEAM ugdymo principams, kaip ir visoms naujovėms, reikia laiko, kad įsitvirtintų, tad ji teigiamai vertina iniciatyvas, skirtas populiarinti šio ugdymo galimybes: informavimo kampaniją, šiuo metu vykdomą Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA), taip pat švietimo institucijų dalijimąsi informacija apie STEAM bei pačių centruose apsilankiusių mokytojų ir moksleivių pasakojimus, padedančius informacijai sklisti iš lūpų į lūpas.

Kaip pamilti matematiką?

Dr. E. Sužiedėlienės teigimu, jos pačios kelią taip pat nulėmė tai, kad atsirado susidomėjimas biologijos ir chemijos disciplinomis – jį įkvėpė mokytojai. Pašnekovė sako, kad buvo ir įvairi popamokinė veikla, vykdavo chemijos ir biologijos moksleivių konkursai, ir papildomas domėjimasis, skaitant visus įmanomus leidinius ir informaciją, tačiau didįjį darbą padarė mokytojai.

Visgi ji sako, kad gal net didesnė problema nei tai, jog tiksliųjų mokslų rinktis nenori merginos, yra apskritai mažas šiuos mokslus pastaruoju metu besirenkančių abiturientų skaičius. Tas pats vyksta ir Europoje, bet Lietuvoje ši tendencija gana gąsdinanti.

„Tai sieju su bendrojo ugdymo sistema. Imkime jau išlinksniuotą pavyzdį apie matematikos egzamino rezultatus. Ką jie rodo? Kad mokyklose neišmokoma matematikos. Kiekvienas, kuris myli matematiką, ją pamilo mokykloje, mokytojų dėka. Jeigu nėra mokytojų, kurie sugeba išaiškinti, sudominti dalyku, ypač sunkiu, kur neužtenka tik išmokti faktų, reikia įtvirtinti loginio, abstraktaus mąstymo gebėjimus, tai tas dalykas liks nesuprantamas, atgrasus. Mokytojai yra tie, kurie įpučia ugnelę. Be to, dėl susidomėjimo trūkumo nesirenkami ne tik tikslieji mokslai, bet ir nenorima tapti jų mokytojais, tad turime užburtą ratą – nėra ir besidominčių, ir mokytojų, galinčių sudominti“, – svarsto mokslininkė.

„Mums reikia daugiau“ – VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) inicijuota komunikacijos kampanija, kuria siekiama skatinti mokyklose populiarinti STEAM (gamtos, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos) mokslų kryptis, bendradarbiauti su ES investicijų lėšomis kuriamais STEAM centrais bei tarpusavyje. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

Karolina Pūtytė
Integruotos komunikacijos asistentė
UAB “Idea Prima”

spot_img

Praūžė pirmasis UCI dviračių treko Čempionų lygos varžybų etapas: netrūko nei staigmenų, nei įtemptų...

Praėjusį savaitgalį startavusios UCI dviračių treko Čempionų lygos varžybos nenuvylė – 72 geriausi pasaulio dviračių treko sportininkai ir sportininkės liejo prakaitą pirmajame iš penkių etapų. Maljorkos Palmos mieste vykusiose keirino, sprinto, skrečo ir eliminavimo...

ORAI: Artimiausiomis dienomis dangus išliks apniukęs, sulauksime kritulių

Šiandien Lietuvoje daug kur krituliai, daugiausia nedideli, vyraus sniegas. Vietomis plikledis, šerkšnas, galima silpna lijundra. Aukščiausia temperatūra nuo 2 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos Lapkričio 29-os naktį vietomis, dieną didesnėje šalies dalyje krituliai, vyraus...

Horoskopai lapkričio 28 dienai

AVINASNebūkite egoistas, pagalvokite ir apie kitų gerovę. Galbūt šiandien prisiminkite kokį vienišą visų užmirštą giminaitį. Apskritai diena labai tinkama tvarkyti įvairiausius asmeninius ar šeimos reikalus. JAUTISĮ jūsų gyvenimą netikėtai įsiverš senas, jau beveik pamirštas pažįstamas....

Ant sostinės Kalėdų eglės uždegta 700 žvakučių

Lapkričio 26-osios vakarą sostinės Katedros aikštėje įžiebta Kalėdų eglė – įspūdingo dydžio jubiliejinio torto formos meninė kompozicija „Su Gimtadieniu, Vilniau!” kviečia visus metus švęsti sostinės 700-ąjį jubiliejų. Šventę Katedros aikštėje pradėjo DJ Jovani ir senoviniais...

ORAI: Šiandien daug kur, daugiausia Vakarų Lietuvoje, krituliai, vyraus nedidelis sniegas

Šiandien daug kur, daugiausia Vakarų Lietuvoje, krituliai, vyraus nedidelis sniegas. Vietomis plikledis, rūkas, šerkšnas, galima silpna lijundra. Vėjas nepastovios krypties, 2–7 m/s. Aukščiausia temperatūra nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos. Lapkričio 28-os naktį...

Horoskopai lapkričio 27 dienai

AVINASJūsų finansai leidžia jums jaustis laisvam. Praleiskite savaitgalį smagiai ir nepamirškite senų draugų. Nuotykius juk mėgstate, o šiandien neteks jų toli ieškoti. JAUTISNedidelis flirtas gali labai paįvairinti jūsų savaitgalį. Tik būkite toks pat draugiškas ir...

Keturias dienas artimuosius bauginusiam ir prieš juos smurtavusiam recidyvistui skirta 14 metų laisvės atėmimo...

Klaipėdos apygardos teismas kaip pirmoji instancija išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl neteisėto laisvės atėmimo, sveikatos sutrikdymo, pasikėsinimo nužudyti šeimos narį ir pasipriešinimo policijos pareigūnui. Septynis kartus teistas, prieš dvejus metus iš laisvės atėmimo vietos išleistas 34...

Kaip galima apsisaugoti nuo būsto ir vartojimo paskolos nemokumo?

Tęsiantis neapibrėžtai situacijai, kai dėl didėjančio EURIBOR auga įvairių paskolų palūkanos, sparčiai kilo energijos ir įvairių produktų bei paslaugų kainos, ne vienam gyventojui kilo minčių – ką reikėtų daryti su paskolos įmokomis, jei netekčiau...

ORAI: Sniego danga padidės ypač rytiniuose rajonuose

Lapkričio 26-os dieną daugelyje rajonų krituliai, vyraus sniegas. Kai kur silpna lijundra, plikledis, rūkas, šlapio sniego apdraba. Vėjas nepastovios krypties, silpnas. Aukščiausia temperatūra nuo 2 laipsnių šalčio iki 2 laipsnio šilumos. Lapkričio 27 d. daug...

Kalėdinės dirbtuvės namuose: kaip pasigaminti advento kalendorių?

Iki Kalėdų likus lygiai mėnesiui – skubame joms ruoštis. Juolab kad po kelių dienų prasidės svarbiausias pasiruošimo šventėms etapas – adventas. O kad būtų lengviau skaičiuoti iki Kalėdų likusias dienas, galima pasigaminti advento kalendorių,...

Horoskopas lapkričio 26 dieną

AVINASJūsų finansai leidžia jums jaustis laisvam. Praleiskite savaitgalį smagiai ir nepamirškite senų draugų. Nuotykius juk mėgstate, o šiandien neteks jų toli ieškoti. JAUTISNedidelis flirtas gali labai paįvairinti jūsų savaitgalį. Tik būkite toks pat draugiškas ir...

Aplinkosaugos olimpiadoje sužibėjusi aštuntokė: „Mylėkime vietą, kurioje gyvename“

Su šūkiu „Energija be ribų!“ organizuotoje Nacionalinėje aplinkosaugos olimpiadoje 7 ir 8 klasių mokiniams pasižymėjusi aštuntokė Miglė Marija Gamezo kviečia Lietuvos gyventojus mylėti vietą, kurioje gyvename. Ji taip pat linki visiems rūpintis šalies gamta...

Interjero dizaineriu tapkite pats: patarimai, kaip įsirengti skoningą būstą

Interjero dizaineriai bet kokios būklės būstą geba paversti skoningu ir jaukiu, tačiau ne visiems tokia paslauga yra įkandama. Architektė, interjero dizaino studijos „Lapukas ir pieštukas“ bendraįkūrėja Martyna Kazlauskienė pataria, į ką reikėtų atkreipti dėmesį,...

Lukas Gricius sveikata rizikuoti nenori: prevencija nuo ŽPV gali sumažinti vėžio riziką

Visuomenėje vis dar vyrauja klaidinga nuomonė, kad žmogaus papilomos virusas (ŽPV) kelia grėsmę tik moterims, kadangi ši virusinė infekcija yra pagrindinė gimdos kaklelio vėžio atsiradimo priežastis. Tačiau besimptomis ŽPV nediskriminuoja asmenų pagal lytį ir...

Vyndarystės pradininkai Lietuvoje: lietuviškas vynas gali konkuruoti su užsienio

Manoma, kad jau nuo 14 amžiaus Lietuvoje kalavijuočiai augino vynuoges. Šiandien šia tradicija susidomi vis daugiau entuziastų. Vieni pirmųjų – Šakių rajone esančiame Zyplių dvare, šeimos amatą tęsianti ir vynuogyną puoselėjanti Ramaškevičių šeima. Čia...

Lempučių spindesys ir tamsa: kas slypi po stiklu ar plastiku?

Taupome elektrą, bet pajusti švenčių laukimo nuotaiką vis tiek norisi. Ir medikai pataria: jei nenorime pulti į depresiją, reikia daugiau šviesos. Kaip suderinti taupumą ir šviesos poreikį? Elektronikos atliekų tvarkymo organizavimu besirūpinantys specialistai primena,...

Seimui priėmus sprendimą dėl plonų plastikinių maišelių apmokestinimo, „Iki“ įvardijo siūlomas jų alternatyvas ir...

Prekybos tinklo „Iki“ duomenimis, pirkėjai per metus vidutiniškai sunaudoja apie 121 mln. lengvų plastikinių maišelių arba maždaug 330 tūkst. kasdien. Seimui priėmus sprendimą nuo kitų metų liepos apmokestinti plonuosius plastikinius maišelius, prekybos tinklas „Iki“...

Derinkite net su obuoliais: netradiciniai būdai, kaip į bulvių košę įnešti naujų spalvų

Bulvių košė – vienas mėgstamiausių garnyrų visame pasaulyje, todėl nenuostabu, kad ji dažnai puikuojasi tiek ant kasdienio, tiek šventinio stalo. Visgi, net ir ruošiant bene vieną tradiciškiausių garnyrų reikėtų žinoti kelis pagaminimo triukus. Nepagailėti...

Net ir trumpalaikio skausmo krūtinėje negalima ignoruoti

Krūtinės angina – tai išeminės širdies ligos išraiška, atsiradusi dėl sutrikusio širdies raumens aprūpinimo krauju. Dažniausiai pasireiškianti trumpalaikiais priepuoliniais skausmais krūtinėje, jaučiamu spaudimu, gniaužimu ar deginimu, krūtinės angina negali būti ignoruojama. Tačiau Vilniaus „Kardiolitos...

Horoskopai lapkričio 25 dienai

AVINASGyvenate lyg voverė rate. Gal ir norėtumėte išlipti iš šio pašėlusiai lekiančio traukinio ir į viską ramiai pažvelgti iš šono, bet aukštesnės jėgos turi kitų planų. Atpildas jums bus greičiau garbė nei pinigai. JAUTISJūs visas...

Legendinė daina atgimė naujai: Remis Retro ir YVA pristato singlą – „Panelė Verta Milijono“

Remis Retro ir grupė YVA pristato netikėtą bendrą kūrinį – atnaujintą, legendinės dainos – „Panelė Verta Milijono“ versiją. Šį, jaunatvišką skambėsį įgavusį singlą, atlikėjai išleidžia drauge su didžiausia muzikos leidybos kompanija - „Universal Music...

2023 m. biudžetas Lietuvos ekonomikai ir inovacijoms – trečdaliu didesnis

Seimas patvirtino 2023 m. valstybės biudžetą, kuriame daugiau dėmesio skiriama verslui, ekonomikai skatinti, energijos kainų augimo poveikiui sušvelninti ir investicijoms Lietuvos ateičiai. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos biudžetas kitais metais sieks 584,3 mln. eurų –...
spot_img
spot_img

PORTALO SKAITOMIAUSI

JUMS PARINKTOS NAUJIENOS