Ne vieną, skubantį prie rajono ežerų, žingeidumas patraukia užsukti ir į Videniškį – miestelį (bažnytkaimį) Molėtų rajone, prie kelio Ukmergė -Molėtai, Siesarties kairiajame krante. Užsukusius pasitinka Šv.Lauryno bažnyčia (pastatyta 1620 m.), bei išlikęs buvęs atgailos kanauninkų vienuolynas.
Gegužės 4 d. yra Palaimintojo Mykolo Giedraičio 530-ųjų mirties metinių diena. Istoriko Dariaus Barono žodžiais visi buvo kviečiami „prisiminti didį Lietuvos sūnų šią jo mirties, o iš tikrųjų gimimo dangui dieną“ į Videniškių bažnyčią.
Iškilmingas Šv.Mišias gegužės ketvirtąją Videniškių bažnyčioje aukojo Kaišiadorių vyskupijos generalvikaras mons. teol. dr. Algirdas Jurevičius. Dalyvavo kunigai: mons. Kęstutis Kazlauskas, Egidijus Kazlauskas, Mindaugas Grenda, Gediminas Mieldažis, Marius Talutis, Dainius Jančiauskas, Anton Zavalskij, Robertas Mikalauskas ir kiti.
Palaimintojo Mykolo jubiliejaus minėjime vargonavo Diana Encienė, L.Luzzi „Ave Maria“, J.S. Bach „Quia respexit“ (Magnificat), Franc Shubert „Ave Maria“, o kūrinius atliko operos primadona molėtiškė Regina Šilinskaitė. Popklasikos primadonos, taip pat molėtiškės, Vaidos Genytės ir Sergejaus Krinicino (klasikine gitara) duetas atliko Tommaso Giordani „Caro Mio Ben“, Mary Lynn Lightfoot „Dona Nobis Pacem“, Tomazo Albinoni „Adagio Come again“ kūrinius.
Nuostabus šventės momentas bažnyčioje buvo žymiausios Molėtų krašto dainininkės Reginos Šilinskaitės ir Vaidos Genytės pirmą kartą dovanota kartu A.L. Webber „Pie Jesu“.
Jubiliejiniame minėjime dalyvavo mokslininkai – Palaimintojo Mykolo Giedraičio istorijos tyrinėtojai: prof. Aldona Prašmantaitė, prof. Laima Šinkūnaitė, dr. Darius Baronas, dr. Asta Giniūnienė.
Daugybę metų uždarytas Videniškių vienuolynas nuo seno masino pakeleivius, viliojo legendomis apie buvusias pilis, mūšius, užgriuvusius tunelius, jungusius vienuolyną su pilimis. Tą dieną Palaimintojo Mykolo garbei vyko iškilmingas vienuolyno atidarymas (pirmojo etapo darbų pabaigos proga). Ceremonijoje dalyvavo Kultūros paveldo departamento atstovai, Videniškių apylinkes tyrinėjęs archeologas prof. Albinas Kuncevičius, „Vienuolynų kelio Lietuvoje“ projekto koordinatorius Vytautas Balčiūnas, seimo nariai Petras Čimbaras ir Valentinas Stundys, Molėtų meras Stasys Žvinys, Palaimintojo Mykolo Giedraičio kulto garbintojai iš Krokuvos – Karalienės Jadvygos ordino vienuolės ir Šv. Morkaus bažnyčios Krokuvoje, kur palaidotas Palaimintasis Mykolas Giedraitis, Giedraičio Michal Giedroyc žmona Rosy, kiti giminės atstovai, menininkai, dalyvavę Videniškių pleneruose.
Atgailos kanauninkų vienuolyno ansamblis – nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektas, labai retas renesanso ir baroko sandūros pavyzdys, turintis vertingų architektūrinių, istorinių, dailės, archeologinių, memorialinių ir sakralinių savybių. Šiame pastate buvo Reguliariųjų atgailos kanauninkų Baltųjų augustinų ordino centras, kitų valstybių Baltieji Augustinai buvo valdomi iš Videniškių, yra išlikusios 8 portretinės vienuolyno valdytojų – infulatų – freskos.
Už atsiveriančių vienuolyno durų visų laukė improvizuota ekskursija po kuriamą Vienuolyno muziejų, įveiklinamą, kaip Vienuolyno amatų centrą, aktualizuojant kunigaikščių Giedraičių bei vienuolyno istoriją, demonstruojant žvakių liejimo, plotkelių (kalėdaičių) kepimo amatus. Šiai datai pristatyta specialiai ta proga išleista istorikės Arimetos Vojevodskaitės knyga „Iš kunigaikščių Giedraičių istorijos (Pasakojimas apie Videniškius)“. A.Vojevodskaitė visą gyvenimą tyrinėja Videniškius bei kunigaikščių Giedraičių giminę, o ši knyga visų tų tyrinėjimų rezultatas ir gražiausia dovana Palaimintojo Mykolo Giedraičio jubiliejui.
Šiame vienuolyne gyveno ir kūrė iškiliausia lietuvių baroko asmenybė, XVIII a. „bestselerio“, dabartinio senosios lietuvių raštijos paminklo „Broma atverta ing viečnastį“ (1753 m.) autorius Mykolas Olševskis. Tada čia buvo saugoma 400 knygų biblioteka. Simboliška, kad į vienuolyną sugrįžtame su knyga.
Molėtų rajono miestelis Videniškiai – viena savičiausių Lietuvos vietovių, kunigaikščių Giedraičių giminės tėvonija, turinti gilias istorines ir kultūrines šaknis. Tai liudija Liesėnų-Bendrių piliakalnis, kuriame stovėjo kunigaikščių Giedraičių giminės proainio Daumanto pilis, Baltadvario bastioninės pilies liekanos, renesansinė šv. Lauryno bažnyčia ir Martyno Marcelijaus Giedraičio pastangomis pastatytas reprezentacinis XVII–XVIII a. pr. regulinių atgailos kanauninkų vienuolynas žymiausio kunigaikščių Giedraičių giminės atstovo Palaimintojo Mykolo Giedraičio garbei.
Tądien buvo įsipareigota, kiekvieno mėnesio 4 dieną 11 valandą kartu su bažnyčia rengti Palaimintojo Mykolo Giedraičio dienas, kurios prasidėtų Šv. Mišiomis bažnyčioje, o baigtųsi šalia esančiame vienuolyne tęstiniais edukaciniais projektais.
Vienuolyno kieme veikė tautodailininkų mugė – darbų paroda ir galimybė pamatyti, kaip kuriamos senaisiais amatais vertybės.
Šventėje buvo pažadėta, kad pradėti darbai bus tęsiami.
J.Bareikis
