Šiltasis metų sezonas, džiuginantis atostogoms ir poilsiui palankiu oru, turi ir nemalonią savybę – jis kasmet atneša didesnių ar mažesnių audrų. Praėjusią savaitę pietiniu Lietuvos pakraščiu praslinkusi audra rodo, kad audrų sezonas jau prasidėjo. Kaip atskleidė „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas reprezentatyvus gyventojų tyrimas, pusė šalies gyventojų (50 proc.) jaučia susirūpinimą dėl galimų audrų padarinių, o 1 iš 4 (22 proc.) yra anksčiau bent kartą patyrę nuostolių dėl audrų, liūčių, žaibų ar kitų gamtos stichijų.
Ekspertai pabrėžia, kad klimato kaitos kontekste vis dažnėjančios gamtos nelaimės turėtų būti vertinamos kaip ilgalaikė pasikartojanti rizika, reikalaujanti ne tik fizinės, bet ir finansinės prevencijos.
Stiprios liūtys gali akimirksniu paversti miesto gatves neišvažiuojamomis – potvyniai vis dažnesni dėl ekstremalių orų. Nuotrauka iš Pixabay.
Nuo stichijų mažiau apsaugoti – būstai regionuose
Remiantis tyrimo duomenimis, 6 iš 10 (62 proc.) gyventojų turi pagrindinio būsto draudimą. Tačiau žvelgiant į draudimu pasirūpinusių būstų savininkų proporciją pagal gyvenamąją vietą, didžiausia apdraudusių būstą skvarba yra didmiesčiuose (65 proc.), tai yra, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose. Tuo metu mažesnių miestų regionuose ir kaimo vietovių gyventojai, kurie dažnu atveju gyvena individualiuose namuose ir sodybose, dažniau nei miestų gyventojai nusprendžia likti be būsto apsaugos (30 proc.).
Pavyzdžiui, viena iš ryškiausių pastarųjų kelerių metų stichijų – 2023 m. rugpjūtį siautusi ir istoriškai daugiausiai nuostolių sukėlusi audra Lietuvoje – parodė, kokiu mastu gali būti paveiktos regioninės šalies teritorijos. Stiprus atmosferos frontas su vėju, intensyviu lietumi ir kruša pradėjo judėti nuo Marijampolės šalies pietuose, kirto vidurio Lietuvą ir pasiekė šiaurinius regionus, smarkiai paveikdamas Elektrėnus, Ukmergę, Panevėžį, Pasvalį bei Biržus.
Pasak Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktoriaus, bendrovės padengta žalų suma gyventojams ir verslo įmonėms siekė 11 mln. eurų – tai iki šiol daugiausiai nuostolių padariusi gamtos stichija Lietuvoje.
„Gamtos stichijos nesirenka – jos vienodai pavojingos tiek miestų, tiek regionų gyventojams. Dažni atvejai, kai vėjai nuplėšia stogus, kruša išdaužo langus, sugadina fasadus ir stogo dangas ar liūtis užlieja patalpas, sugadinami automobiliai ir kitas turtas. Deja, kaip rodo mūsų tyrimas, regionuose bei kaimo vietovėse gyventojai yra mažiau linkę drausti turimą būstą ir taip amortizuoti galimus nuostolius“, – teigia A. Juodeikis.
Trečdalio gyventojų kilnojamojo turto vertė – virš 30 tūkst. eurų
Ekspertas pastebi, kad gyventojai neretai susikoncentruoja tik į pačio būsto vertę, tačiau pamiršta įtraukti visą valdomą kilnojamąjį turtą, kuris taip pat gali patirti reikšmingą žalą gamtos jėgų sukeltų nelaimių metu.
„Didžioji gyventojų dalis namuose laikomą kilnojamąjį turtą vertina dešimtimis tūkstančių eurų – net trečdalis (30 proc.) jį įkainoja daugiau nei 30 tūkst. eurų. Todėl svarbu suvokti, kad turto vertė neapsiriboja vien paties būsto kaina – kalbame ir apie baldus, buitinę techniką, kompiuterius, asmeninius daiktus, meno kūrinius, juvelyriką. Tad tinkamai įvertinti visą turimą turtą ir numatyti apsaugos priemones – racionalus žingsnis siekiant išvengti didelių finansinių nuostolių“, – pabrėžia A. Juodeikis.
Ekspertas priduria – pusė apklaustųjų (50 proc.) teigia nerimaujantys, kad ateityje gali patirti tiesioginę žalą dėl gamtos stichijų. Tuo metu 28 proc., atvirkščiai, nurodo potencialių gamtos žalų nesibaiminantys.
„Mūsų bendrovės žalų atlyginimo praktika rodo, kad gyventojų nerimas yra pagrįstas. Pavyzdžiui, praėjusių metų vasarą Vilniuje žaibo iškrova trenkė į gyvenamojo namo stogą ir sukėlė gaisrą, kurio padaryta žala siekė nemenką 93 tūkst. eurų sumą. Tuo tarpu 2023 m. didžiosios rugpjūčio audros metu Širvintų rajone kruša suniokojo gyvenamojo pastato stogo dangą – nuostoliai tuomet sudarė 73 tūkst. eurų. Tikėtina, jog audroms ir kitiems gamtos reiškiniams intensyvėjant, tokių žalų mūsų šalyje tik daugės“, − pažymi A. Juodeikis.
Audroms intensyvėjant – patarimai, kaip apsaugoti turtą
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, klimato kaitos pokyčiai šalyje vis labiau akivaizdūs – kyla vidutinė metinė temperatūra, dažnėja intensyvūs krituliai ir audros.
Aplinkos ministerijos skaičiavimais, 2024 m. fiksuota rekordiškai aukšta vidutinė temperatūra – 9,5 °C. Tais pačiais metais užregistruotos net dvi gamtos katastrofos bei beveik 30 stichinių reiškinių – meteorologinių ir hidrologinių.
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, 2024 m. iš viso buvo registruota 13 tūkst. dėl gamtos jėgų poveikio įvykusių būsto draudimo žalų, tai yra 8 proc. daugiau nei 2023 m. Praėjusiais metais bendra išmokų suma gamtos žaloms kompensuoti sudarė 8,3 mln. eurų.
A. Juodeikis akcentuoja svarbiausias priemones, padedančias sistemingai valdyti gamtos stichijų keliamą riziką turtui:
- Reguliariai tikrinkite pastato būklę: įvertinkite stogo, langų, durų, fasado ir inžinerinių sistemų techninę būklę. Laiku atlikti remonto ar sutvirtinimo darbai gali ženkliai sumažinti nuostolių riziką audros ar stipraus vėjo metu;
- Pasirūpinkite efektyviu lietaus vandens nutekėjimu. Reguliariai valykite lietvamzdžius, latakus ir drenažo sistemas, kad ekstremalių liūčių metu nesusidarytų pavojingas vandens kaupimasis, galintis pažeisti tiek pastatą, tiek kiemo infrastruktūrą;
- Užtikrinkite lauko daiktų saugumą. Esant ekstremalių orų prognozei, iš anksto sutvarkykite kiemo teritoriją – nepritvirtinti daiktai (pvz., lauko baldai, šiukšlių konteineriai, kepsninės, dviračiai) turėtų būti perkelti į saugias patalpas arba tvirtai pritvirtinti;
- Sekite orų prognozes ir perspėjimus. Naudokitės patikimais informacijos kanalais – meteorologiniais portalais, programėlėmis ar SMS perspėjimų sistemomis. Laiku gauta informacija gali padėti priimti saugumo sprendimus dar prieš prasidedant stichijai.
- Pasirūpinkite valdomo turto pastatų ir kilnojamojo turto draudimu bei civilinės atsakomybės draudimu. Neretai audrų atveju dėl neprognozuojamų vėjo gūsių ar viesulo gali nukentėti ir šalia esantis trečiųjų asmenų turtas, kiemo statiniai, šiltnamiai, automobiliai, ir civilinės atsakomybės draudimas padeda šiuos nuostolius amortizuoti.
Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą 2025 m. kovo mėnesį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1012 Lietuvos gyventojų, gyvenančių įvairiose šalies vietose ir atstovaujančių amžiaus grupėms nuo 18 iki 75 metų.
Saulius Abraškevičius
AB „Lietuvos draudimas“ komunikacijos vadovas
