5.7 C
Molėtai
2025 / 12 / 09

Rumunai atranda Lietuvos darbo rinką

Ar jau skaitėte?

Lietuvos darbo rinka tampa vis patrauklesnė Europos Sąjungos šalių piliečiams – šiemet jų įsidarbino beveik trečdaliu daugiau nei pernai. Didžiausią atvykusiųjų dalį sudaro rumunai, latviai ir lenkai – tai net 78 proc. visų ES piliečių, dirbančių Lietuvoje.

- Reklama -

Per devynis 2025 m. mėnesius atvyko dirbti 9,9 tūkst. ES piliečių (28 proc.) daugiau nei pernai. Iš jų – 3,9 tūkst. buvo rumunai, 2,3 tūkst. – latviai, 1,5 tūkst. – lenkai. Lietuvoje padaugėjo dirbančių iš Bulgarijos, Vengrijos, Estijos, o šiek tiek sumažėjo airių, danų, graikų, italų, prancūzų, kroatų, maltiečių. Šalyje iš viso dirba 16,6 tūkst. ES piliečių.

Iliustracinė nuotrauka iš Užimtumo tarnybos tinklalapio.
Iliustracinė nuotrauka iš Užimtumo tarnybos tinklalapio.

„Lietuva tampa vis atviresnė Europos darbo rinkos dalyvė. Didėjantis įsidarbinusių iš ES srautas rodo, kad mūsų šalies darbdaviai tampa konkurencingi tiek atlygio, tiek darbo sąlygų požiūriu,“ – sakė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Rumunai dažniausiai dirba statybų sektoriuje (41 proc.) – beveik pusė jų įsidarbina izoliavimo, pastatų statybos ar montavimo darbuose. Latvių daugiausia dirba statybos (36 proc.) ir apdirbamosios gamybos (23 proc.) įmonėse, o lenkai dažniausiai renkasi administracinės ir aptarnavimo veiklos (29 proc.) bei statybos (27 proc.) sektorius.

Pasak J. Zemblytės, anksčiau Rumunijos darbuotojų skaičius Lietuvoje būdavo nedidelis, tačiau jie atranda mūsų darbo rinkos patrauklumą, palyginti su kitomis šalimis: „Latvius vis labiau vilioja didesnis atlyginimas ir kartais geresnės darbo sąlygos ar papildomos naudos Lietuvoje (pvz., nemokamas transportas). Tai ypač aktualu regionuose, kur Latvijoje aukštesnis nedarbo lygis. Tuo tarpu Lenkijos darbo rinka yra didelė ir turi geras darbo sąlygas, todėl nėra didelio darbuotojų srauto. Tačiau čia jie dirba specifinėse srityse, kur reikalingos specifinės kompetencijos arba pasienio regionų versluose.“

Spalio 1 d. duomenimis, daugiausiai ES  piliečių dirba statybos (5,4 tūkst.), administravimo ir aptarnavimo (3,7 tūkst.) bei apdirbamosios gamybos sektoriuose (2,7 tūkst.).

- Reklama -

Aukštos kvalifikacijos darbus dirba penktadalis (3,5 tūkst. ) ES piliečių – 738 daugiau nei prieš metus. Daugiausiai – verslo ir administravimo specialistų (800), 700 –  teisės aktų leidėjų, įmonių, įstaigų vadovų (700).  Vidutinės kvalifikacijos darbuotojų – 9,1 tūkst., dauguma jų – 4,4 tūkst. statybininkai ir giminiškų profesijų darbininkai, 1,6 tūkst. –  metalo apdirbimo, mašinų gamybos darbininkai, 1,3 tūkst. –  vairuotojai ir judamųjų įrenginių operatoriai. Ketvirtadalis ES piliečių įsidarbinę žemos kvalifikacijos darbuose (3,9 tūkst.)  – dauguma pagalbiniais statybos, pramonės ir transporto darbininkais.

Mažėjo darbuotojų srautai iš trečiųjų šalių

Per devynis mėnesius pradėjo dirbti 46,9 tūkst. trečiųjų šalių piliečių – 7,6 proc. mažiau nei pernai. Daugiausiai – iš Ukrainos (15,1 tūkst.) ir Baltarusijos (9,6 tūkst.). Dešimtadalis buvo iš Uzbekistano (4,7 tūkst.) ir Indijos (2,7 tūkst.).

Pasak J. Zemblytės, susitraukusiam trečiųjų šalių piliečių skaičiui daugiausiai įtakos turėjo sumažėję baltarusių (-3,9 tūkst.), azerbaidžaniečių (-700), kirgizų (- 400), moldavų (-400), tadžikų (-300) srautai: „Tačiau šiemet šalies darbo rinkoje daugiau filipiniečių (+800), uzbekų (+300), pakistaniečių (+300) ir kt.“

Vis dėlto apskritai šalyje trečiųjų šalių piliečių skaičius išaugo iki 154,2 tūkst. – 10,9 proc. daugiau nei prieš metus. Daugiausiai iš Ukrainos (50,5 tūkst.) ir Baltarusijos (47,3 tūkst.),  Uzbekistano (10,5 tūkst.),Tadžikistano (6,9 tūkst.), Indijos (6,2 tūkst.).

Pusė dirbančiųjų – transporto ir saugojimo sektoriaus darbuotojai (50,4 proc. arba 77,8 tūkst.), statybos – 28 tūkst. (18,1 proc.), apdirbamosios gamybos – 16,6 tūkst. (10,7 proc.), apgyvendinimo ir maitinimo – 7,2 tūkst. (4,6 proc.).

Trečiųjų šalių piliečių padaugėjo visose pagrindinėse profesijų grupėse – nuo vadovų iki nekvalifikuotų darbininkų. Aukštos kvalifikacijos darbuotojų skaičius išaugo 10,9 proc. (1,3 tūkst.). Daugiau verslo ir administravimo (400), fizinių mokslų ir inžinerijos specialistų (200), įmonių, įstaigų, organizacijų ir kitų vadovų (200) ir kt.

Vidutinės kvalifikacijos dirbančiųjų skaičius padidėjo 9,8 proc. (11,4 tūkst.). Mažiausias pokytis fiksuotas kvalifikuotų žemės, miškų ir žuvininkystės ūkių grupėje (96). Didžiausias augimas stebimas įrenginių ir mašinų operatorių grupėje (5,6 tūkst.), kur labiausiai ūgtelėjo vairuotojų ir judamųjų įrenginių operatorių (4,8 tūkst.) bei stacionarių įrenginių ir mašinų operatorių (500) skaičius. Žemos kvalifikacijos darbus dirba 2,3 tūkst. trečiųjų šalių piliečių – ketvirtadaliu daugiau nei prieš metus.

„Užimtumo tarnyba stebi, kad tiek ES, tiek trečiųjų šalių piliečių įsidarbinimo tendencijos atspindi darbo rinkos poreikius – Lietuvai išlieka svarbu tiek pritraukti kvalifikuotus darbuotojus, tiek užtikrinti sklandžią jų integraciją“, – teigė Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja.

Užimtumo tarnybos informacija

TOP naujienos

Trys esminiai pasikeitimai, susiję su indėlių draudimu

Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nauja reakcija (toliau – įstatymas). Išskiriame šiuos tris esminius...

G. Nausėda Seimui skaito metinį pranešimą

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Seime pradėjo skaityti savo ketvirtąjį metinį pranešimą. „Gerbiami Lietuvos Respublikos Seimo nariai, man didelė garbė, ir dar didesnė atsakomybė, atlikti pareigą,...

Horoskopai kovo 17 dienai

AVINASNetikėti įvykiai parodys jums šiandien, kad gyvenimas nuolat paruošia staigmenų. Galų gale būtų nuobodu nuolat gyventi pagal planą. JAUTISNustokite nerimauti. Jūs ir taip labai daug...

„Iki“ jau pasirodė pirmieji lietuviški pomidorai: 3 nauji receptai, kuriuos kartosite visą sezoną

Lietuviškų pomidorų sezonas prasidėjo – pirmieji šiemet Lietuvos ūkiuose užauginti pomidorai jau nugulė „Iki“ parduotuvių lentynose. Pasak Gintarės Kitovės, „Iki“ komunikacijos vadovės, pirmasis lietuviškas...

„Besišypsančių žmonių“ šalis – Gambija: nuo ryškiaspalvių festivalių iki įspūdingos laukinės gamtos

Gambija – mažiausia šalis žemyninėje Afrikos dalyje, tačiau ji pelnytai vadinama žemyno širdimi. Čia keliautojai gali susipažinti ne tik su egzotiniais gyvūnais ar laukinės...

Ką daryti, kad jūsų būstu nesusidomėtų ilgapirščiai?

Kiekvienais metais vien Lietuvoje užfiksuojama daugiau nei 20 tūkst. vagysčių, o iš jų kas dešimta – įsilaužimas į gyvenamąsias patalpas. Tokie nusikaltimai ypač padažnėja...
spot_img

PORTALO SKAITOMIAUSI

JUMS PARINKTOS NAUJIENOS