Šiltasis metų laikotarpis dažniausiai susijęs su gerokai didesnėmis išlaidomis, nes pavasaris ir vasara atneša įvairių švenčių, kišenes paplonina atostogos, savaitgalių iškylos, šiltuoju sezonu esame linkę daugiau išlaidauti atnaujindami drabužių spintą, namus, aplinką. Pirmosios didesnės išlaidos pavasarį dažiausiai užklumpa jau per Velykas: gyventojų kišenes gerokai ištuština šventinės vaišės, dovanos ir kelionės.
Atsakingo skolinimo platformos „Credit24“ užsakymu šį pavasarį atlikta apklausa apie šalies gyventojų išlaidas ir finansinę elgseną parodė, kad švęsdami Velykas didžioji dalis lietuvių pagrindines savo išlaidas skiria maistui – taip nurodė net 70 proc. apklaustųjų.
Žymiai mažiau pinigų pareikalauja dovanos vaikams ar artimiesiems (11 proc.), pramogos ar kelionės (6 proc.), namų dekoravimas ir šventinė atributika atmosferai kurti (4 proc.).
„Tyrimo rezultatai atspindi mūsų tradicijas: lietuviai per Velykas įprastai švenčia stalus gausiai nuklodami vaišėmis, keliauja į svečius, dovanoja vieni kitiems įvairiausias dovanas. Tad natūralu, jog šventės dažniausiai atneša didesnes išlaidas. Be abejo, turbūt ši pavasario šventė neturi tokios didelės įtakos biudžetui, kokią kasmet padaro Kalėdos ir Naujųjų metų šventimas, tačiau turint omenyje, kad artėja vasaros atostogos, kurioms pinigų visuomet reikia nemažai, ji taip pat turi nemenką poveikį šeimų finansams“, – sako „Credit24“ vadovas Tomas Bataitis.
Tyrimas taip pat parodė, kad per Velykas daugiausiai pinigų maistui ir vaišėms išleidžia moterys, 36-55 metų amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo apklaustieji, taip pat didžiųjų miestų ir rajono centrų gyventojai. Tuo tarpu dovanoms vaikams ar artimiesiems daugiau lėšų skiria kaimo vietovių gyventojai.
Atliekant tyrimą gyventojų buvo klausiama, kokią pinigų sumą šie įprastai išleidžia švęsdami Velykas. Paaiškėjo, kad didžiausia dalis apklaustųjų (37 proc.) šiai šventei skiria nuo 50 iki 100 eurų.
Ketvirtadalis apklaustųjų (26 proc.) Velykoms išleidžia mažesnę pinigų sumą – iki 50 eurų. Iki pusšimčio eurų išleidžiantys dažniau teigia rajono centrų ir kaimo vietovių gyventojai.
Vis tik beveik tiek pat lietuvių (24 proc.) nepagaili ir 100–200 eurų, o 6 proc. šiai šventei skiria ir daugiau nei 200 eurų šeimos biudžeto lėšų.
„Šia apklausa savotiškai matuojame Lietuvos finansinę temperatūrą – apžvelgiant lietuvių išlaidas konkrečiu metų laiku, per konkrečius svarbesnius įvykius aiškiai matosi, kuo žmonės gyvena. Ši apklausa apie išlaidas per Velykas yra puikus pavyzdys, kaip keičiasi finansinė temperatūra per šventes, kiek pinigų išleidžia gyventojai, kas pareikalauja didžiausių išlaidų“, – pastebi T. Bataitis.
Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad daugiau pinigų pareikalauja ir Motinos diena, tačiau čia sumos – kur kas nuosaikesnės. Daugiau nei trečdalis apklaustųjų (36 proc.) teigia, kad jų išlaidos šiai šventei dažniausiai neviršija 20 eurų, beveik tiek pat respondentų dovanoms savo mamoms išleidžia nuo 20 iki 50 eurų.
Reprezentatyvią apklausą apie šalies gyventojų išlaidas ir finansinę elgseną 2025 metų kovo mėnesį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1012 žmonių, kurių amžius svyravo nuo 18 iki 75 metų.
