Aukštaitijos verslininkų nuotaikos 2018 metais buvo gana optimistiškos: vertindami regiono aplinkos palankumą verslui, jie teigė pastebintys pozityvių pokyčių. Mažiausiai kliūčių Utenos regione patiria Molėtų verslininkai, kai tuo tarpu Zarasuose situacija kelerius metus iš eilės išlieka prasta ne tik regiono, bet ir visos šalies mastu.
Molėtų r. savivaldybė pagal palankumą verslui 2018 metais užėmė 33 vietą. Didžiausią šuolį regione padarė Ignalinos r. savivaldybė pakilusi per 13 pozicijų į 41 vietą. Anykščių r. užėmė 40, Utenos r. – 43 vietą. Reitingo lentelės apačioje atsidūrė Zarasų ir Visagino r., užėmę atitinkamai 59 ir 57 vietas.
Tokius rezultatus atskleidė vieno Lietuvoje veikiančio banko trečius metus iš eilės inicijuotas tyrimas „Verslo kliūčių žemėlapis 2018“. Jo metu savo nuomonę apie verslo aplinką išsakė 504 smulkios ir vidutinės įmonės, 34 regioninės verslo asociacijos, visų 60 savivaldybių administracijų atstovai.
Palankiausia verslui – Molėtuose
„Verslo kliūčių žemėlapyje“ kiekvienai savivaldybei apskaičiuotas verslo laisvės indeksas – didesnis jo rodiklis rodo mažesnes kliūtis mažoms ir vidutinėms įmonėms. Indekso augimas iš viso užfiksuotas 19 savivaldybių, 39 regionuose indeksas sumažėjo, 2 – liko nepakitęs.
Kaip ir 2016 bei 2017 metais, 2018 metais palankiausia savivaldybe verslui ir vėl tapo Neringa – čia verslo laisvės indeksas siekia net 156 proc. šalies vidurkio. Antroje vietoje liko Vilniaus miesto savivaldybė, kurioje užfiksuotas 137 proc. rodiklis, trečioji šias metais – Palanga su 134 proc.
Utenos apskrities savivaldybių rodikliai ženkliai skiriasi nuo lyderių. Utenos rajono savivaldybės verslo laisvės indeksas siekia 70 proc., Anykščių r. – 73 proc., Ignalinos r. – 72 proc., Visagino ir Zarasų r. – po 60 proc. bendro šalies vidurkio.
Tyrimą atlikusio banko Smulkiųjų ir vidutinių verslo klientų departamento vadovė Giedrė Kubiliūnienė sako, kad Utenos apskrityje stabiliausia situacija verslui yra Anykščiuose, o palankiausia šiais metais – Molėtuose.
„Lyginant su 2017 metais, situacija Molėtuose ženkliai pagerėjo. Tikėtina, jog dėl aktyviau vystomo turizmo bei padidėjusio lankytojų srauto, šio rajono savivaldybė pakilo net per 23 vietas ir yra arčiausiai šalies vidurkio Utenos apskrityje. Šiek tiek pasistiebė Ignalinos ir Visagino rajonų savivaldybės, poziciją stabiliai išlaikė Anykščiai. Tačiau situacija ženkliai pablogėjo Utenoje ir Zarasuose – 2018 metais palankumas verslui šiose savivaldybėse yra vienas mažiausių šalyje“, – tyrimo rezultatus komentuoja G. Kubiliūnienė.
Pasak banko atstovės, Zarasų kritimą į priešpaskutinę reitingo poziciją galėjo lemti ženkliai sumažėjęs naujai registruotų verslo įmonių skaičius. Nerimą kelia ir tai, kad Zarasai pagal verslo aplinkos vertinimą jau kelerius metus laikomi vienu iš verslui nepalankiausių regionų.
„Vertinant procentinį įmonių augimo rezultatą, Zarasai turi vieną prasčiausių rodiklių šalyje. Mažų ir vidutinių įmonių skaičius šiais metais rajone sumažėjo 5,67 proc. Kalbant bendrai apie Utenos apskritį, įmonių daugėjo Ignalinoje (procentinis įmonių augimas – 5,75 proc.) bei Molėtuose (3,82 proc.). Anykščiuose įmonių skaičius augo vos 0,5 proc.“, – teigia G. Kubiliūnienė.
Labiausiai slegia mokesčiai
Verslo kliūčių žemėlapio sudarymo metu vykdytos apklausos atskleidė ir verslo atstovų nuomonių vertinimus. Vos 13 proc. Utenos regiono verslininkų mano, kad jų aplinka smulkiam ir vidutiniam verslui yra palanki. Taip pat bene daugiausiai jų – 78 proc. – Lietuvoje mano, kad didžiausia kliūtis jų verslui yra mokesčių našta. Daugiau nei 40 proc. verslininkų Utenos apskrityje slegia kvalifikuotų darbuotojų trūkumas ir augančios veiklos sąnaudos.
Vertinant bendrus šalies verslo laisvės indekso duomenis, matyti, kad šalia sienos su Lenkija ir Latvija esantiems Lietuvos pasienio regionams darosi vis sunkiau atsilaikyti tarptautinėje konkurencinėje kovoje. Jei per pastaruosius metus didieji mūsų šalies miestai bei kurortai išliko patrauklūs verslui, tai šiaurėje ir pietvakariuose esantys pasienio ruožai šiais metais išskiriami kaip nepalankiausi ekonominei veiklai.
„Imantis ekonominių korekcijų politiniu lygmeniu neišvengiamai atsiranda sektoriai ar, kaip šiuo atveju, geografinės zonos, kurioms ima sektis prasčiau. Latvija mūsų šalies vartotojus vilioja palankiomis kainomis alkoholiniams gėrimams, o į Lenkiją traukiama pigiau įsigyti maisto produktų, gėrimų, taip pat kitų buitinių prekių. Ir čia susiduriame su situacija, kai geografiškai arti patrauklių užsienio zonų esantys regionai turi laikytis nacionalinio reguliavimo ir vargu, ar net geranoriškiausios vietinės iniciatyvos galėtų padėtį pagerinti iš esmės“, – tyrimo rezultatus apibendrina G. Kubiliūnienė.
Pasak jos, verslo barjerus padėtų sumažinti ir didesnis įsitraukimas į darbuotojų motyvavimo priemones, aktyvesnis verslo bendradarbiavimas su savivaldos institucijomis.
Rasa Petruškevičiūtė
Korporatyvinės komunikacijos skyriaus vadovė
„Citadele” bankas
