Pajamos už tiesioginį įvairių produktų pardavimą Lietuvoje labiausiai vilioja ištekėjusias, vaikus auginančias miesto moteris su universitetiniu išsilavinimu, kurių amžiaus vidurkis – 42 metai. Tai atskleidė Europos tiesioginės prekybos asociacijos „Seldia“ užsakymu atlikta tarptautinė apklausa. Tyrimas taip pat parodė, kad tarp 11-os Europos šalių lietuviai išsiskyrė didžiausiu polinkiu į savarankišką darbą ir verslumą.
Pajamos už tiesioginį įvairių produktų pardavimą Lietuvoje labiausiai vilioja ištekėjusias, vaikus auginančias miesto moteris su universitetiniu išsilavinimu, kurių amžiaus vidurkis – 42 metai. Tai atskleidė Europos tiesioginės prekybos asociacijos „Seldia“ užsakymu atlikta tarptautinė apklausa. Tyrimas taip pat parodė, kad tarp 11-os Europos šalių lietuviai išsiskyrė didžiausiu polinkiu į savarankišką darbą ir verslumą.
Tyrimo duomenimis, net 9 iš 10-ies tiesioginės prekybos pardavėjų Lietuvoje yra moterys, tokia tendencija būdinga visai Europai (88 proc. moterų).
„Tokį didelį moterų įsitraukimą natūraliai lemia pati tiesioginės prekybos rinkos specifika – kosmetika, namų apyvokos reikmenys ir sveikatingumo prekės yra didžiausios produktų kategorijos šioje rinkoje, o jos vis dar dažniausiai tradiciškai yra nukreiptos į moterų auditoriją“, – komentuoja Lietuvos tiesioginės prekybos asociacijos direktorius ir generalinis sekretorius Baltijos šalims Gintautas Zaleckas.
Be to, pasak jo, reikšminga lietuvių moterų įsitraukimo priežastis – polinkis į savarankišką darbą ir verslumą: tiesioginė prekyba dėl darbo grafiko lankstumo ir papildomų pajamų galimybių labiausiai domina šeimyninių įsipareigojimų turinčias verslias moteris. Tyrimas atskleidė, kad net 44 proc. apklaustų Lietuvos pardavėjų prieš pasirinkdami tiesioginę prekybą svarstė apie savarankiško darbo galimybes, pavyzdžiui, nedidelio savo verslo pradžią. „Šia ypatybe Lietuva ženkliai išsiskiria iš kitų apklaustų šalių – bendras Europos vidurkis yra 18 proc., tad toks Lietuvos rezultatas maloniai nustebino“, – sako G. Zaleckas.
Dažniausios lietuvių įsitraukimo į tiesioginę prekybą paskatos – galimybė įsigyti prekių su nuolaida (72 proc.) ir papildomų pajamų galimybė (65 proc.), taip pat dažnai minimas palankumas parduodamoms prekėms (62 proc.), galimybės pagerinti savo (savo šeimos) gyvenimo kokybę (47 proc.), būti sau viršininku (42 proc.), plėsti pažinčių ratą (40 proc.) bei ugdyti verslumo įgūdžius (40 proc.).
Beveik vienas iš septynių (15 proc.) apklaustų pardavėjų tiesioginę prekybą įvardija kaip savo karjeros kelią, o kiti tai vertina kaip papildomą pajamų šaltinį ar nuolaidų galimybę. Apie 70 proc. apklaustų pardavėjų Lietuvoje turi ir kitus darbus bei tiesioginei prekybai skiria iki 8 valandų per savaitę.
Lietuvoje tiesiogine prekyba užsiima įvairiausio amžiaus žmonės – tiek studentai, tiek senjorai, o aktyviausias segmentas – 35-54-erių asmenys, jie sudaro daugiau nei pusę visų pardavėjų (55 proc.). Dažniausiai tai – žmonės, turintys aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą (atitinkamai 58 ir 22 proc.), jie yra sukūrę šeimą (69 proc.) ir auginantys 1-3 vaikus (51 proc.) bei gyvenantys mieste (76 proc.).
Tyrimą vasario-balandžio mėn. Europos tiesioginės prekybos asociacijos „Seldia“ užsakymu atliko pasaulinė rinkos tyrimų agentūra „Ipsos“. Tyrimo metu 11-oje Europos valstybių buvo apklausta daugiau nei 30 tūkst. tiesioginės prekybos įmonių nepriklausomų pardavėjų-konsultantų, iš jų – 1742 Lietuvoje.
Gintautas Zaleckas
Lietuvos tiesioginės prekybos asociacijos direktorius ir generalinis sekretorius Baltijos šalims
