Formuojant visapusę ir harmoningą vaiko asmenybę, svarbu muzikinis jo ugdymas. Muzikinis ugdymas – tai veikla, kurioje nuolat turtinama emocinė sfera, ugdomi pojūčiai, estetinis muzikos suvokimas, teigiamas požiūris į muziką ir muzikos klausymo bei atlikimo įgūdžiai.
Muzikinė veikla derinama atsižvelgiant į fizinius ir psichinius vaiko amžiaus ypatumus bei individualias savybes.
Muzika pirmiausia suvokiama per emocijas. Klausydami ir atlikdami muzikinius kūrinius, mokomės įvertinti, t. y. skirti ją pagal nuotaiką, tembrą, tempą: linksma, nuotaikinga – liūdna, niūri; greita, energinga – lėta, svajinga; graži – negraži; patinka – nepatinka, ir pan. Taip laviname meninį skonį. Išlavėjusi muzikinė klausa padeda vaikui ne tik geriau orientuotis muzikinių garsų pasaulyje, bet ir girdėti gamtos garsus, žmonių kalbos intonacijas ir jas skirti, emocionaliau reikšti savo mintis ir pan.
Muzikinėje veikloje ne tik lavėja vaikų muzikiniai gabumai, bet ir formuojasi vaizduotė, dėmesys, atmintis, pastabumas, nuovoka. Pvz., muzikos klausymo metu aktyvinama vaiko emocinė patirtis, lavinama vaizduotė, atpalaiduojama nervų sistema, skatinamas vaikų kalbinis aktyvumas. Dainavimo metu aktyvinami protiniai gabumai, lavinama atmintis. Grojimas muzikiniais instrumentais ugdo loginį, vaizdinį ir emocinį pradus: matau (vaizdas) – suvokiu (pateikta informacija) – jaučiu (ritmo pulsacija).
Didelis dėmesys skiriamas vaikų kūrybiškumui: mokinamės inscenizuoti daineles, savarankiškai taikome judesius rateliams ir šokių muzikai, improvizuojame įvairiais vaikiškais muzikos instrumentais, kuriame dainelėms žodžius. Tokioje veikloje aktyvinama vaikų emocinė atmintis, skatinamas vaikų spontaniškumas.
Smagu, kai muzika vaikams sukelia teigiamas emocijas, juos nuramina, atpalaiduoja, kai kuriais atvejais padrąsina, suteikia pasitikėjimo savimi, kai vaikai patiria savęs atradimo džiaugsmą. Todėl muzikinės veiklos metu svarbiausias yra vaikų teigiamų emocijų palaikymas ir skatinimas bei gera vaikų savijauta.
