Mūsų mokykloje nuo praėjusių metų pavasario iki žiemos (5 mėnesius) mokiniai mokėsi lotynų kalbos. Buvo vykdoma neformaliojo švietimo programa, papildanti bendrojo lavinimo ugdymo įstaigose programas.
Būrelio metu mokėmės lotynų kalbos fonetikos, morfologijos. Džiaugiamės, kad galime skaityti ir suprasti lotyniškai parašytus nesudėtingus tekstus, gavome gramatikos pagrindus.
Ši kalba, nors jau išnykusi, bet savo svarbos nepraradusi – ji vartojama medicinoje, teisėje, bažnytiniame gyvenime, biologijos ir biochemijos moksluose.
Lotynų kalba grąžino mus į laikus, kai gyvavo ir klestėjo Senovės Roma. Besimokydami lotyniškai, pasijutome istorijos dalimi: sužinojome daug žymių Antikos filosofų ir mąstytojų posakių (sentencijų) lotyniškai, supratome, kad beveik visi mūsų vartojami tarptautiniai žodžiai yra kilę iš lotynų kalbos. Smagu buvo suvokti, kad ši kalba nėra tokia svetima, sudėtinga ir neįveikiama. Juk daugelis mūsų vartojamų žodžių ir gramatinių kategorijų turi lotyniškų atitikmenų. Besimokydami lotynų kalbos, turėjome galimybę ją lyginti su kitų Europos valstybių kalbomis.
Kiekvienas šį būrelį lankėme dėl skirtingų priežasčių: vieni norėjo pramokti lotyniškai, nes prireiks studijuojant aukštojoje mokykloje, kitiems tai buvo tiesiog įdomi patirtis. Dauguma lankiusiųjų buvo tvirtai motyvuoti vienuoliktokai bei dvyliktokai, bet buvo ir vienas devintokas, kuris, pareikšdamas norą, labai nustebino užsiėmimus vedančią mokytoją.
Mes nesigailime pasirinkę šią papildomą veiklą. Džiaugiamės, kad paplatėjo mūsų erudicija, dar labiau pagilėjo žingeidumas, patobulėjo mokymosi mokytis kompetencija. Nuoširdžiai dėkojame mokyklos vadovybei bei mokytojai Danutei Kavoliūnienei, skyrusiai mums savo žinias ir laiką. Juk turėjome tokią nuostabią galimybę „prisiliesti“ prie Antikos, susipažinti su lotynų kalba.
Edita Skinderytė, IVd
