2.4 C
Molėtai
2024 / 04 / 26

Darbdaviai: įdarbinus ilgą laiką buvusius be darbo – laimi visi

Ar jau skaitėte?

Susitarimas. Nuotrauka Chris Liverani iš Unsplash.

Jau ketverius metus sostinės savivaldybė skatina darbdavius dalyvauti užimtumo didinimo programoje – padėti įdarbinti vilniečius, kurie susiduria su sunkumais įsitraukiant į darbo rinką bei adaptuojantis joje. Nors su iššūkiais susiduria tiek darbdaviai, tiek dirbantys, galiausiai programos dalyviai pripažįsta, kad galimybėmis ir rezultatais džiaugiasi visi. Darbdaviai sulaukia pagalbos, gauna subsidijas, o anksčiau sunkiai darbus rasdavę vilniečiai – antrą galimybę, įgūdžius ir daugiau pasitikėjimo savimi.

- Reklama -

Labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ šioje programoje dalyvauja nuo 2018 m. Vilniaus padalinio vadovas Modestas Bastys pastebi jos teikiamas naudas: „Visų pirma, užimtumo didinimo programa suteikia galimybę organizacijai turėti daugiau pagalbos rankų – daugiau darbuotojų. Nors didžioji dalis „Maisto banko“ veiklos paremta savanorišku darbu, galimybė turėti samdomų darbuotojų suteikia šiai veiklai stabilumo ir leidžia sutvarkyti ir paskirstyti didesnius kiekius maisto produktų. Antra, tiesiogiai dirbdami su nepasiturinčiais asmenimis žinome jų problemas, galime atrasti tuos žmones, kuriems laikinojo įsidarbinimo galimybė yra labai svarbi bei aktuali. Tokiu būdu padedame jiems įsitvirtinti darbo rinkoje“, – pasakojo M. Bastys.


RegionoVerslas.lt


Vienos programos dalyvių, viešosios įstaigos „Priežiūra ir pagalba senjorams į namus“, vadovė Sigutė Salomėja Štengerienė pastebi, kad per darbo pokalbį sudėtinga įkalbinti ilgą laiką be darbo buvusius žmones apskritai pradėti dirbti. Vis dėlto, jiems pradėjus darbuotis, atsiranda stipri motyvacija ir dingsta iki tol buvęs nepasitikėjimas savimi.

„Daugeliui bedarbis asocijuojasi tik su finansiniais sunkumais. Pokalbių dėl darbo metu supratau, kad nedirbantis žmogus, o ypač turintis negalią, išgyvena dėl mažėjančios savigarbos, kompetencijų, kurias turėjo dirbdamas. Tačiau šie žmonės tuo pačiu nenori atsisakyti pašalpų, kompensacijų už šildymą. Taip kaskart, ypač kai bendrauji su ilgalaikiu bedarbiu, turi motyvuoti žmogų, kad pajamos bus žymiai aukštesnės nei pašalpa, kad jo patirtis ir kompetencija reikalinga įmonei. O įdarbinę pastebime, kad pusmetį trunkanti programa puikiai veikia: darbuotojas spėja pajusti gerėjančią emocinę savijautą, finansinę naudą ir pastebi, kad laisvalaikis nėra didesnė vertybė už darbą“, – pasakojo viešosios įstaigos vadovė.

Taip pat skaitykite:  5 dalykai, kuriuos reikia žinoti apie darbo skelbimuose nurodomą atlyginimo dydį

Įstaiga užimtumo programoje dalyvauja pirmus metus ir jau padėjo į darbo rinką įsitraukti trims moterims – auginančiai vaiką iki 7 metų, vienai vyresnei nei 55 metų moteriai bei moteriai turinčiai 35 proc. neįgalumą.

Panašią patirtimi dalijasi ir „Maisto bankas“: pagal Užimtumo didinimo programą į labdaros organizaciją ateina žmonės, kurie jau ilgą laiką nedirba ir ieškosi darbo. Dažnai jie būna praradę pasitikėjimą ar net nusivylę savimi ir įdarbinimo sistema, praradę įgūdžius, jiems sunkiau adaptuotis komandoje.

- Reklama -

„Galimybė dirbti ir užsidirbti išties didina savivertę. Be to, „Maisto banke“ jie ateina į labai skirtingų, tačiau darbui motyvuotų ir vienas kitą palaikančių žmonių komandą, kurioje tikrai nesijaučia vieniši, turi galimybę bendrauti, paklausti, žino, kad čia jų nieks nekritikuos, o reikalui esant tikrai išties pagalbos ranką“, – pasakojo „Maisto banko“ vadovas M. Bastys.

Kaip pasakoja vadovas, tiek savanoriai, tiek darbuotojai iš labai arti susipažįsta su daugybe skirtingų žmonių istorijų. Vienos iš jų leidžia pergalvoti ir savo gyvenimą, ir skatina pasidžiaugti, kad dirbi labai svarbų ir visuomenei naudingą darbą, kad esi reikalingas. „Labai džiaugiamės, kad pavyksta surasti išties labai motyvuotus ir atsakingus darbuotojus, kurie net ir pasibaigus šiai programai mus aplanko ir kada tik turi laiko sugrįžta į „Maisto banką“ kaip savanoriai“, – sako M. Bastys.

Programoje dalyvaujantys darbdaviai sako, kad didžiausia motyvacija dalyvauti joje kartais net nėra piniginė. Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ laikinai einanti pareigas vadovė Dovilė Aušrė prie programos nusprendė prisijungti, nes jos vykdomam projektui „Kavos galia“ trūko asmeninių asistentų.

„Užimtumo didinimo programoje dalyvavome metus ir tai labai pagelbėjo. Turime automobilį, skirtą renginiams, kuriame įmontuotas kavos aparatas, bet ne visada turėjome, kas galėtų su juo dirbti. Džiaugiamės ir likome labai patenkinti per programą įdarbintais žmonėmis su negalia. Vieną jų įdarbinome pastoviam darbui. Ši programa tikrai labai gera patirtis tiek mums, tiek pas mus atėjusiems žmonėms“, – pasakojo D. Aušrė.

Taip pat skaitykite:  44 tūkst. nekilnojamojo turto savininkų turės sumokėti komercinio NT mokestį

Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacijos laikinoji prezidentė Birutė Stričkaitė antrina kolegei – jos atstovaujamai asociacijai nedalyvaujant tokioje programoje, svarbi jų veikla neįvyktų.

„Socialinės reabilitacijos projektui vykdyti mums panaudos būdu skirtas automobilis, tačiau vairuotojo neturime. Dalyvavimas užimtumo programoje mums suteikė finansavimą vairuotojo atlyginimui mokėti, o atėjęs dirbti vairuotojas net ir pasibaigus programai liko dirbti savanoriškai“, – pasakojo B. Stričkaitė.

Jau ketverius metus sostinės savivaldybė skatina darbdavius dalyvauti užimtumo didinimo programoje – padėti įdarbinti vilniečius, užsiregistravusius Užimtumo tarnyboje ir atitinkančius bent vieną iš šių kriterijų: jaunuolius, buvusius globos namų auklėtinius ir neturinčius 25 metų, nėščias moteris, asmenis, sugrįžusius iš laisvės atėmimo vietų, piniginės socialinės paramos gavėjus, žmones priklausomus nuo narkotikų, prekybos žmonėmis aukas, grįžusius į Lietuvą nuolat gyventi politinius kalinius, tremtinius, patiriančius socialinę riziką bei vyresnius kaip 40 metų vilniečius.

Programoje kviečiamos dalyvauti Vilniaus savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, socialines paslaugas teikiančios įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, ne pelno siekiančios įstaigos, asociacijos, labdaros ir paramos fondai bei biudžetinės ir viešosios įstaigos, kurių valdyme dalyvauja Savivaldybės administracija, taip pat seniūnijos, bei verslo įmonės, kuriose veiklą vykdo sostinėje. Dalyvaudami šioje programoje, darbdaviai gali gauti iki 45 tūkst. eurų subsidijų.

Norintys dalyvauti programoje darbdaviai turi pateikti paraišką su priedais iki 2020 m. kovo 1 d. Visa informacija apie konkursą www.vilnius.lt

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius

TOP naujienos

Kodėl dabar yra parankus metas pirkti nuosavą būstą?

Nors, kaip skelbia Lietuvos bankas, per pastaruosius dvylika mėnesių būsto pardavimų skaičius šalyje susitraukė daugiau nei dešimtadaliu, o būsto įperkamumo rodikliai mažiausi per pastaruosius...

Rūpestis vyrų emocine ir psichologine sveikata buria į platesnį tinklą

Lietuvos ir pasaulio statistika daugelį metų negailestingai skelbia apie tai, jog Lietuvos vyrai pagal savižudybių, alkoholio vartojimo, smurto artimoje aplinkoje mastus lenkia kitas valstybes....

Popierinės gervės „Vilties paukštelis“ vėl aplankė sergančiuosius

Vasario 11-oji nuo1992 m. popiežiaus Jono Paulius II kvietimu minima kaip Pasaulinė ligonių diena. Tad gimnazistai tradiciškai ją paminėjo akcija „Vilties paukštelis“. Šiai dienai...

Teismo nuosprendis medžiotojui vietoj šerno iššovusiam į cisterninį traukinio vagoną su arktiniu dyzelinu

Per medžioklę visuotinai pavojingu būdu iššovusiam iš graižtvinio šautuvo į ką tik pravažiavusio traukinio cisterninį vagoną ir sunaikinusiam svetimą turtą – 3,385 tonos pavojingą...

Kaune pražydo itin toksiškas Hario Poterio knygoje minimas augalas

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode pražydo daugybe legendų ir mistiškų istorijų apipintas augalas – vaistinė mandragora (Mandragora officinarum Bertol.). Pagausėjus populiariųjų žinių ir moksliniais tyrimais nepagrįstų rekomendacijų apie kai kurių vaistinių augalų stebuklingąsias galias,...

Vaikas dažnai ragauja nevalgomus dalykus? Tai gali įspėti apie geležies stokos anemiją

Geležis – labai svarbus kraujo gamybos elementas, dėl jos trūkumo sumažėja hemoglobino bei eritrocitų kiekis kraujyje ir sutrinka deguonies pernešimas į audinius. Esant ženklesnei geležies stokai, diagnozuojama anemija, dar vadinama mažakraujyste, kuri vargina nuolatiniu...

PORTALO SKAITOMIAUSI

JUMS PARINKTOS NAUJIENOS