Rugpjūčio 15-ąją – vasaros ir rudens sandūroje švenčiama Žolinė – atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena, simbolizuojanti Švč. Mergelės Marijos paėmimą dangun. Tądien surinkę gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkojam Žemei už derlių ir susibūrę giminėje ar bendruomenėje švenčiam drauge, nes nuo senovės buvo tikima – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas.
Nežinau ar vykdydami seną tradiciją, ar tiesiog „tam buvo pribrendęs laikas“, tačiau, prieš pat Žolinę, Alantos krašto „sielos gydytojai“ vietos rašantieji Teresė Tumėnaitė – Paberalienė („Balto chalato magija“), Birutė Datenytė- Šiukštienė („Iki horizonto“), Alvira Žvinienė („Tenai nuo seno žmonės gyveno“) ir Antanas Pivoras („Nuotykių ir nutikimų karuselė“) pakvietė į savo knygų pristatymą. Prie jų labai derėjo ir kito alantiškio, dabar Utenos miesto garbės piliečio, maestro pono Alfonso Driuko vadovaujamų kolektyvų – Utenos kultūros centro tremtinių ir politinių kalinių mišrus choro „Ainiai“, styginių kvarteto, vyrų ir moterų ansamblių ir nuostabaus birbynininko pasirodymai.
Plačiau apie tai skaitykite rugpjūčio 23 d. laikraštyje
