8.1 C
Molėtai
2024 / 04 / 28

Baterijų naudojimo įpročiai neretai stipresni už meilę gamtai ir sau patiems

Ar jau skaitėte?

Elektronikos prietaisai, veikiantys su baterijomis, daugelio namuose ar darbe yra naudojami kasdien. Deja, ne visi paiso, kad panaudotos baterijos ar akumuliatoriai – atskira atliekų rūšis. Be to, beveik trečdalis gyventojų ir toliau tvirtina perkantys tik keičiamas baterijas, o ne įkraunamas, o 16 proc. panaudotas baterijas išmeta kartu su komunalinėmis atliekomis arba tiesiog kaupia namuose. Vis dėlto per pastaruosius dvejus metus kai kurių įpročiai pasikeitė į gera.

- Reklama -

Vienų įpročiai gerėja, kitų – netgi blogėja

„Technologijos mūsų gyvenimui teikia daug patogumo. Deja, kuo sudėtingesni daiktai, tuo sudėtingesnis yra ir jų atliekų tvarkymas, ir prie jo turėtų prisidėti vartotojai. Mūsų atsakinga elgsena tvarkant atliekas yra tam tikra kaina už naudą, kurią gauname iš naujų daiktų. Kad ir kokios tobulos būtų elektronikos ir baterijų atliekų perdirbimo technologijos, tačiau geriausių rezultatų pasieksime tik tada, kai atsakomybę prisiimsime visi“, – sako Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektų vadovė Laura Jurevičienė.

Komentuodama neseniai atlikto EPA inicijuoto tyrimo rezultatus, ji atkreipia dėmesį, kad yra ir gerų, ir blogų žinių. Džiugu, kad per dvejus pastaruosius metus net 19 proc. gyventojų pakeitė savo įpročius ir panaudotas baterijas ir akumuliatorius pradėjo mesti į jiems skirtas specialias dėžutes. Kita vertus, liūdina, kad net 9 proc. gyventojų panaudotas baterijas, kaip ir anksčiau, išmeta į komunalinėms atliekoms skirtus konteinerius, o 7 proc. šias atliekas kaupia savo namuose. Negana to, net 4 proc. prisipažįsta, kad panaudotas baterijas ir akumuliatorius pradėjo mesti į komunalinių atliekų konteinerius, nors anksčiau to nedarė.

Į tinkamus konteinerius nepatenka 28 proc. baterijų atliekų

„Vertinant tyrimo rodiklius, matyti, kad net 28 proc. panaudotų baterijų ir akumuliatorių nepatenka į specialiuosius joms skirtus konteinerius. Tai yra tūkstančiai tonų, kurios ne tik nėra saugiai perdirbamos, bet, joms patekus į sąvartynus, tampa aplinkai ir žmonių sveikatai pavojingais teršalais. O juk baterijoms reikalingos iškastinės žaliavos, kurių kiekis ribotas ir kurios kasmet brangsta. Vadinasi, ne tik kenkiame gamtai ir savo sveikatai, bet didiname išlaidas naujiems daiktams įsigyti“, – aiškina EPA atstovė.

Taip pat skaitykite:  Antras šansas nebereikalingiems daiktams: 5 idėjos, padėsiančios sumažinti atliekų kiekį

Pasak L. Jurevičienės, pastaruoju metu pastebima tendencija, kad vis daugiau gyventojų vietoje keičiamų baterijų įsigyja įkraunamas. Tai turi įtakos ir baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo rodikliams – tokių atliekų surenkama vis mažiau. Šalies Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, baterijų ir akumuliatorių atliekų 2012 m. buvo surinkta trečdaliu daugiau (iš viso 17,4 tūkst. tonų) nei vidutiniškai 2019, 2020 ir 2021 m. (vidutiniškai 11,1 tūkst. tonų).

Besikeičiančią elgseną, įsigyjant baterijas, atskleidė ir pastarasis EPA inicijuotas tyrimas. 14 proc. apklausos dalyvių 2020–2022 m. ėmė dažniau įsigyti įkraunamas baterijas, o 3 proc. per šiuos dvejus metus keičiamas pakeitė į įkraunamas. Vien tik įkraunamas baterijas pastaraisiais metais naudoja 16 proc. tyrimo dalyvių, o 31 proc. rinkosi abi baterijų rūšis. Beveik trečdalis šalies gyventojų savo įpročių nekeičia – naudoja tik keičiamas baterijas.

- Reklama -

Dalis baterijų išmetamos kartu su elektronikos laužu

Tyrimo metu taip pat buvo siekiama išsiaiškinti, ar šalindami elektronikos prietaisų atliekas gyventojai atskiria iš jų panaudotas baterijas. Kaip paaiškėjo, net 10 proc. apklausos dalyvių baterijas išmeta kartu su prietaisu ar elektroniniu žaislu, o dar 27 proc. tokias baterijas kartais išima, o kartais išmeta kartu su elektronika.

„Panaudotos baterijos yra pavojingos atliekos, nes iš jų gali ištekėti cheminės medžiagos, o kartais tai gali sukelti gaisrą ar sprogimą. Visais atvejais tai nesuderinama su atsakingu atliekų tvarkymu ir apsunkina perdirbimo procesą. Neatsitiktinai specialiųjų dėžučių panaudotoms baterijoms ir akumuliatoriams mūsų šalyje yra daugiau nei smulkiosioms atliekoms skirtų konteinerių. Kviesdami patogiai išmesti baterijų atliekas, skatiname jų surinkimą. Vis dėlto rezultatas priklauso ir nuo vartotojų atsakomybės bei apsisprendimo“, – atkreipia dėmesį EPA atstovė.

L. Jurevičienė taip pat primena, kad tiek baterijų, tiek ir elektronikos atliekoms skirtus konteinerius galima rasti prekybos centruose, bibliotekose, įvairiose kitose įstaigose. Norint atsisveikinti su stambiosios elektronikos atliekomis, tai galima padaryti nemokamai neišeinant iš namų. Tereikia paskambinti telefonu +370 695 55111 arba registruotis www.epa.lt svetainėje.

Taip pat skaitykite:  Kas nutinka, kai elektronikos atliekos patenka į pakuotėms skirtus konteinerius

EPA inicijuotą apklausią atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“. Balandžio mėnesį atlikto tyrimo metu buvo apklausta 1014 respondentų, kurių amžius 18–75 metai.

Apie Elektronikos platintojų asociaciją (EPA)

Elektronikos platintojų asociacija  yra didžiausia šalyje licencijuota kolektyvaus elektros ir elektronikos įrangos atliekų tvarkymo organizavimo organizacija. Ji vienija kelis šimtus tarptautinių ir nacionalinių elektros ir elektronikos įrangos gamintojų bei importuotojų, tarp kurių – žinomiausi pasauliniai elektronikos gamintojai, pvz., „Bosch“, „Siemens“, „Whirlpool“ ir kt. EPA savo veiklą organizuoja ir atliekų surinkimą finansuoja visos šalies mastu.

TOP naujienos

Patarimai naudojantis „TikTok“: kaip prisijaukinti vieną populiariausių programėlių?

Bėgant laikui žmonių dėmesį pritraukia daugybė įvairių mobiliųjų programėlių, tačiau naujausia spindinti žvaigždė yra socialinis tinklas „TikTok“. 2020 m. ši programėlė su 850 mln....

Lietuviams namuose šalta: kodėl Lietuvoje daugiausia ES nepatenkintų būsto šildymu?

Europos Sąjungos statistikos tarnyba „Eurostat“ paskelbė 2019 metų tyrimo duomenis apie šalių narių gyvenamąjį būstą „Housing in Europe“. Nors dauguma Lietuvos objektyvių statistinių rodiklių...

Šiemet keliams prižiūrėti, tiesti ir modernizuoti – 531,6 mln. eurų

Šiemet Lietuvos kelių tinklui plėtoti ir saugaus eismo priemonėms diegti numatoma skirti 531,6 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų. Tokią Susisiekimo...

„Stiprybė glūdi ne ginkle, bet žmogaus sieloje“

Stasys Baranauskas – nuo 1991 metų tarnauja KASP (Krašto Apsaugos Savanorų pajėgose). Per 24 metus sukaupta didžiulė patirtis, neeiliniai įspūdžiai ir išgyvenimai. Molėtų 806...

Lietuviai nori per taromatus rinkli stiklinius vyno ar stipriųjų gėrimų butelius

Išsivysčiusios Europos valstybės jau seniai atmetė idėją beatodairiškai plėsti užstato sistemą, į ją įtraukiant stiklinius vyno ar stipriųjų gėrimų butelius. Vokietija, Austrija, Airija, Nyderlandai – šiose valstybėse sėkmingai vystomas konteinerinis tinklas ir surenkama 80-90...

Muzikos klausymas miego metu – kodėl išbandyti verta net žiūrintiems skeptiškai

Turbūt kiekvienas esame girdėję apie pozityvią muzikos naudą besivystančioms vaikų smegenims, tačiau ar muzika lygiai taip pat teigiamai veikia ir suaugusius? Muzikos klausytis einant, dirbant, sportuojant ar važiuojant automobiliu daugumai yra įprasta, tačiau nuomonės...

PORTALO SKAITOMIAUSI

JUMS PARINKTOS NAUJIENOS